– Vienas prekybos tinklas žada atsisakyti narveliuose auginamų vištų kiaušinių. Kaip tai paveiktų Lietuvos rinką?

– Tai gana ambicingas tikslas. Pirmas dalykas, kaip alternatyva narveliuose laikomų vištų kiaušiniams yra ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, jie yra savaime brangesni. Dėl to, kad tam pačiam pastate gali gyventi mažiau vištų, jos turi turėt, kur pabėgioti ir automatiškai tu už tą pastatą gauni mažiau kiaušinių. Kitas dalykas, kad tik apie trečdalis kiaušinių Lietuvoje yra ant kraiko laikomų vištų. Panaši proporcija ir Europoje, ten yra apie 40 proc. Tai jeigu tas perėjimas bus toks staigus, tai kils klausimas, iš kur prekybos centras tų kiaušinių gaus? Nes aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje – ta situacija yra labai panaši. Iš tikrųjų tų ant kraiko laikomų vištų kiaušinių trūksta visur. Lietuviai nori pakeisti tą laikymo būdą, bet žinant kokia buvo situacija per pastaruosius metus – COVID-19, dabar vyksta karas – visa tai daro įtaką galimybėms pereiti prie kito laikymo būdo.

– Tai dabar išsiaiškinkime, – narveliuose augintų vištų kiaušiniai, ant kraiko augintų vištų kiaušiniai, laisvėje bėgiojančių vištų kiaušiniai ir ekologiški kiaušiniai… Čia skirtingos rūšys?

– Taip, yra skirtingos rūšys ir jos turi skirtingus žymėjimus. Narveliuose laikomų vištų kiaušiniai žymimi numeriu 3, ant kraiko laikomų – 2, laisvai laikomų – 1, o ekologiški – 0.

– Ekologiški reiškia, kad ir laisvai višta bėgioja, ir skaniausius pašarus gauna, ar ne? Ar ir narvelyje laikoma višta gali dėti ekologiškus kiaušinius?

– Kad atitiktų ekologinius reikalavimus, višta turi būti laisvai laikoma ir šeriama ekologiškais pašarais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Turbūt narvuose laikomų vištų kiaušiniai vis tiek neišnyks, nes kainos santykis yra svarbus daugeliui pirkėjų?

– Taip, iš tikrųjų labai sunku tikėtis, kad narveliuose laikomų vištų kiaušiniai išnyks. Tiek dėl kainos, tiek dėl to, kad tai yra švaresni kiaušiniai. Nepamirškime, kad dar yra visa pramonė šalia ir jiems tas brangesnis kiaušinis yra pakankamai didelis iššūkis naudoti dėl savikainų, dėl šitų klausimų.

Apie kiaušinių maistines savybes LNK žurnalistė kalbėjosi su VU Medicinos fakulteto profesoriumi, mitybos mokslininku Rimantu Stukumi.

– Kaip tas kiaušinis, kaip jo savybės reaguoja į vištos laisvę ar nelaisvę?

– Jeigu višta auginama nelaisvėje, narve, ji yra nenatūraliose ir jai nebūdingose gyvenimo sąlygose ir patiria tam tikrą stresą. Jeigu patiria stresą, tada gaminasi streso hormonai, kurie gali patekti ir į vištos raumeninį audinį, ir į vištos kiaušinius, o po to patenka į mūsų organizmą. Aišku, tie kiekiai nėra labai dideli, bet bet kokiu atveju tai blogai ir vištai, ir žmogui.

– Per Velykas mes prisiragaujam įvairiausių kiaušinių, ir laisvėje, ir nelaisvėje augintų vištų. Tuo labiau jie marginti, susimaišo. Tai nieko tokio per Velykas jų prisiragauti visokių?

– Na, bet kokiu atveju mes jau esam jų visokių tikrai daug prisiragavę ir nieko baisaus neatsitiko. Bet vis tiek galime turėti omenyje, kad jeigu mes valgysime kuo daugiau sveikatai palankesnio maisto, nuo to mūsų organizmui bus geriau. Dėl to, reikia stengtis, jeigu tik yra galimybė, rinktis sveikatai palankesnį maistą ir tuo pačiu kiaušinius. Tačiau nepamiršti, kad per daug kiaušinių irgi nereikėtų. Nors per Velykas mes galime matyti daug labai gražių kiaušinių, bet vienu kartu daugiau negu trijų tikrai nerekomenduojama valgyti.