Metų kaunietė psichologė Dovilė Bubnienė vieno recepto, kaip padėti į gyvenimo aklavietę patekusiems žmonėms, sako neturinti. Tačiau ji padeda susivokti ir patiems rasti sprendimą.

– Dovile, miestiečiai išrinko jus Metų kauniete, aukštai vertindami jūsų teikiamą psichologinę pagalbą. Nūnai daug kam jos reikia, tarp mūsų – daug nelaimingų žmonių. Ką daryti, kad tokie nebūtume?

– Išeiti iš krizės ir būti laimingam yra du būdai: keisti situaciją arba požiūrį į ją. Daugiau kelių nėra. Jei žmogus nekeičia nei požiūrio, nei situacijos, bus piktas, nepatenkintas, nelaimingas. Tai daro neigiamą įtaką santykiams su artimaisiais, kolegomis. Man pačiai yra tekę keisti ne tik požiūrį, bet ir situaciją.

– Dėl to dirbate ne tik Kauno apskrities vyrų krizių centre, bet ir Vilniaus apygardos probacijos tarnyboje mediatore? Beje, koks tai darbas?

– Mediatorės profesija yra palyginti nauja, kai, pavyzdžiui, dviem šalims besiginčijant, reikia priimti sprendimą: atlyginti žalą ar patvirtinti taikos sutartį. Panašiai tenka tarpininkauti ir tuomet, kai ginčijasi, nesutaria, tarpusavio bendravimo sprendimo ieško poros. Taigi, derinu du darbus, atlikdama tai, kas man patinka ir kas garantuoja pajamas pragyvenimui. Krizių centre vykdoma tik projektinė veikla ir, kadangi nėra finansavimo, dirbame vien savanoriškais pagrindais.

– Daug žmonių blaškosi po kelis darbus, kad pakankamai užsidirbtų, pervargsta, nejaučia gyvenimo džiaugsmo ir nugrimzta į dvasinę krizę. Jūs šypsotės, atrodote laiminga. Patarkite, kaip tokiai būti?

– Aš nedaliju patarimų, stengiuosi nesiūlyti sprendimų. Labiau siekiu būti palydove, į krizę patekusiam žmogui pačiam ieškant išeities. Kai jis tai daro, labai nesunku padėti, nes žino, kas  kankina, ko norėtų. Aš iš prigimties esu optimistė, o gyvenimo negandoms užklupus išsiugdžiau savybę į problemas žiūrėti paprastai, nesureikšminti to, ko negaliu pakeisti. Privalėjau daug dirbti, kad išlaikyčiau šeimą, ir tai darau. Greta to, kaip ir visi žmonės, turiu teisę kažką malonaus gauti sau. Man tai yra mano visuomeninė veikla.

– O jei maloniai veiklai nelieka laiko?

– Kiekvienas turi teisę rinktis ir tai daro pagal savo gyvenimo filosofiją. Apie ją dažnai kalbuosi su klientais. Pavyzdžiui, ar labai svarbu būti materialiai turtingam, kas yra tikrosios vertybės, kam teikti pirmenybę. Daug problemų kyla būtent dėl požiūrio.

– Kaip jį keisti, pradėti mąstyti kitaip?

– Kai pas mane ateina nusivylęs, nelaimingas, piktas žmogus, pirmiausia stengiuosi įžvelgti, kas jame yra stipraus ir gražaus. Mano tikslas – tai atrasti ir parodyti jam pačiam. Kai žmogus pradeda žiūrėti į pasaulį kitomis akimis (juk pasaulį ir žmones reikia mylėti), daug kas keičiasi. Šypsena gydo. Tai yra svarbiausia.

– Jau seniai teikiate psichologinę pagalbą, taigi žinote, kokios priežastys mus dažniausiai priveda prie dvasinės krizės?

– Priežasčių yra daug. Vyrus (ar jie kreipiasi vieni, ar ne) mūsų darbe galime suskirstyti į tris dideles tikslines grupes. Viena jų – tarpusavio santykių problemos darbe arba šeimoje.

Kita dalis – vyrų smurtas namuose, šeimoje. Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui sprendimus priima teismas. Smurtavusiesiems yra skirta psichologinė programa, kurios metu jie mokosi analizuoti savo elgesį, jausmus, reakcijas, taikyti naujus priimtinus būdus. Vienas kitas, suvokęs, kad elgiasi negerai, į Kauno apskrities vyrų krizių centrą ateina savo noru, bijodamas prarasti artimuosius.

Trečioji grupė – smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vyrai.

– Ir tai nebėra reti atvejai?

– Vyras nesiskundžia, jei moteris jį pakumščiavo. Sako, kas čia tokio, tai – ne smurtas. Bet iš tikrųjų labai svarbu kalbėti apie tai, paneigti stereotipą, kad smurtauja tik vyrai. Domėjausi užsienio statistika ir ji nustebino. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iš penkių smurto aukų dvi jų yra artimoje aplinkoje nukentėję vyrai.

– Nejaugi moterys tampa vis agresyvesnės?

– Yra teorija, kad vyrai moteriškėja, moterys vyriškėja. Galvočiau, kad tai tarpusavio santykių problema. Vyksta nepaskelbtas karas tarp lyčių, net straipsnių komentaruose moterys šaudo į vyrus, šie – į moteris. Atodytų, kad nei šilumos, nei meilės, nei pagarbos nebėra. Žmonėms to labai trūksta.