"Turiu problemų dėl padidėjusio kūno plaukuotumo. Ypač veido srityje. Pavargau nuo nuolatinės depiliacijos ir dar girdėjau, kad tai gali būti tam tikrų ligų simptomas. Būčiau dėkinga už patarimą, ką turėčiau daryti?" – rūpinasi 29 metų Matilda.

Padidėjęs plaukuotumas vadinamas hirsutizmu. Tai – pagausėjęs plaukų augimas, kuris priklauso nuo vyriškų hormonų androgenų. Moteriai auga ūsai, plaukai nosyje, ausų kaušeliuose, taip pat ant smakro, žandenų, nugaros, krūtinės, krūtų spenelių, pilvo apačioje bei priekiniuose šlaunų paviršiuose. Hirsutizmas dažnai susijęs su artėjančiu klimaksu, nereguliariomis menstruacijomis. Juo sergančios moters veidas ir pečiai gali būti spuoguoti, ji gali plikti kaktos srityje, gali išslinkti plaukai nuo visos galvos.
Tačiau yra atvejų, kai padidėjęs plaukuotumas yra normalus, susijęs su įprastai besikeičiančia hormonų pusiausvyra.

Atsako specialistė

Vilniaus Žvėryno natūraliosios medicinos centro gydytoja endokrinologė, terapeutė Galina Apanel:

- Problema gali būti gana sudėtinga. Moterims ypač svarbus padidėjęs veido plaukuotumas. Pirmiausiai reikia įsitikinti, kad niekuo nesergama. Reikia žinoti, kad padidėjusį plaukuotumą arba hirsutizmą kartais lemia paveldėjimas. Tai, pavyzdžiui, būdinga kai kurių Rytų šalių moterims. Tačiau tokiais atvejais moterys neturi sveikatos problemų ir tuomet vienintelis būdas – išorinis gydymas.

Plaukuotumas iš esmės priklauso nuo hormonų pusiausvyros. Ji gali keistis po nėštumo, svorio pakitimų. Veido srityje padidėjęs plaukuotumas gali būti susijęs su klimakterinio amžiaus pradžia. Menstruacijos baigiasi, mažėja moteriškų hormonų. Tai būtų normalu.

Pasitaiko ir patologinių padidėjusio plaukuotumo atvejų. Plaukų būna ten, kur jų neturi būti arba per daug ten, kur paprastai jų būna: ant kojų, rankų. Jie dažniausiai – juodos spalvos. Taip pat galimas padidėjęs plaukuotumas, pagal vadinamąjį vyrišką tipą, pilvo srityje, kartais net ant krūtų. Tokiu atveju reikia išsitirti.

Gydytojas endokrinologas užduoda daug klausimų. Pirmiausiai aiškinamasi, ar nesutrikęs menstruacijų ciklas. Patologinis plaukuotumas yra susijęs su nenormalia lytinių hormonų pusiausvyra. Žinoma, kad ir vyrai ir moterys turi tiek vyriškų, tiek moteriškų hormonų tik skirtingomis proporcijomis. Pasitaiko, balansas sutrinka arba dėl kažkokių priežasčių moters organizme vyriški hormonai prasčiau skaidomi. Paprastai tariant, tai gali priklausyti nuo kiaušidžių veiklos.

Dažnai lydi ir policistinių kiaušidžių sindromas. Tuomet gydo ne tik gydytojas endokrinologas, bet ir ginekologas. Tiriami hormonai, jų pusiausvyra, atliekamas lytinių organų ultragarsinis tyrimas: išmatuojamas gimdos ir kiaušidžių dydis, gimdos gleivinės storis, įvertinama jų struktūra. Iš praktikos pastebėjau, kad per dvidešimtmetį šio sindromo atvejų padaugėjo.

Pakankamai retas, tačiau taip pat galimas variantas – antinksčių veiklos sutrikimas. Galimi augliai, įvairios ligos, pavyzdžiui, vyriškų hormonų hiperprodukcija, kurios lemia padidėjusį plaukuotumą. Kaip bet kokia liga toks sutrikimas gali atsirasti bet kada.

Retai, bet pasitaiko atvejų, kad padidėjęs plaukuotumas būna net vienas iš plaučių vėžio simptomų.

Tad pirmiausiai siūlyčiau kreiptis į gydytoją ginekologą, kuris arba patvirtins, arba atmes ginekologinius susirgimus. Tuomet reikės apsilankyti pas gydytoją endokrinologą. Jei plaukuotumas atsirado staiga – pasitikrinti būtina.