Quantcast

Čekija ir Slovakija skeptiškai vertina naujas sankcijas Rusijai (papildyta)

Čekija ir Slovakija skeptiškai vertina naujas sankcijas Rusijai, sako Čekijos premjeras

Čekija ir Slovakija skeptiškai vertina plataus masto sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nes tai gali pakenkti ekonomikos augimui Europoje, ketvirtadienį pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka.

Po susitikimo su savo Slovakijos kolega Robertu Fico (Robertu Ficu) kalbėjęs čekų premjeras sakė, jog bet kokį sprendimą dėl tolesnių sankcijų turėtų priimti Europos valstybių ir vyriausybių vadovai, o čekai pasisako prieš „plataus masto“ sankcijas.

„Čekijos vyriausybė laikosi skeptiškos pozicijos dėl „plataus masto“ sankcijų įvedimo, nes jos taip pat pakenktų ekonomikos augimui Europoje“, – sakė jis pridurdamas, kad Slovakijos vyriausybė laikosi panašaus požiūrio. Pasak jo, abi šalys palaiko reikalavimus Rusijai patraukti savo kariuomenę nuo Ukrainos pasienio ir nesikiš į pasirengimą Ukrainos prezidento rinkimams.

Kijevas turi teisę ginti savo suverenumą, sako ES

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė turi teisę ginti šalies suverenumą, tačiau paragino visus šalį krečiančio konflikto dalyvius stengtis švelninti šią krizę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Kijevo kariniai veiksmai rytų Ukrainoje turės „pasekmių“, o Briuselis paragino iš paskutiniųjų stengtis, kad būtų vykdomas praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytas susitarimas.

„Visiškai pasitikime Ukrainos vyriausybe, kad ji įgyvendins Ženevos susitarimą“, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovas Michaelas Mannas (Maiklas Manas).

„Mes pripažįstame Ukrainos teisę imtis teisėtų veiksmų savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, – sakė M.Mannas.

Pasak jo, visos Ženevos sutarties šalys – Briuselis, Vašingtonas, Maskva ir Kijevas – turėtų „daryti viską, kas tik įmanoma, kad padėtis būtų deeskaluota“.

ES diplomatijos vadovės atstovas nurodė, kad visos šalys įsipareigojo „panaudoti savo įtaką“ kovotojams nuginkluoti ir padėti vyriausybei susigrąžinti užimtų pastatų ir rajonų kontrolę“.

„Pastarieji įvykiai tam tikrais atvejais parodo..., kad ne visi yra pasiryžę laikytis“ sutarties, sakė M.Mannas ir pridūrė, jog diplomatinis problemos sprendimas yra vienintelis būdas judėti į priekį.

Paklaustas apie sankcijų Maskvai sugriežtinimo galimybę krizės paaštrėjimo atveju, M.Mannas atsakė, jog ES ieško galimų naujų priemonių, tačiau jų įvedimas priklausys nuo įvykių vietoje.
„Nėra jokių griežtų ar skubių terminų“, – sakė jis.

Europos Sąjunga (ES) jau yra paskelbusi beveik 40 Ukrainos ir Rusijos pareigūnų, tarp kurių esama artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sąrašą, kuriems neišduodamos ES vizos, o jų finansinės lėšos Europos bankuose įšaldytos.

ES lyderiai taip pat nusprendė išnagrinėti griežtesnių priemonių, tarp jų ir ekonominių, taikymo galimybes, tačiau dėl nuomonių skirtumo galutinio sprendimo Bendrija dar nepriėmė.

S. Lavrovas: Vakarai bandė surengti „revoliuciją“ Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą (ES) stovint už liaudies sukilimo Ukrainoje, kuris vasario mėnesį nuvertė promaskvietišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Ukrainoje JAV ir Europos Sąjunga bandė, vadinkime dalykus tikraisiais vardais, įvykdyti eilinę „spalvotą revoliuciją“, operaciją dėl režimo nekonstitucinio pakeitimo“, – sakė S.Lavrovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Tuo pačiu mažai kas iš rimtų analitikų abejoja tuo, kad kalbama labiau ne apie Ukrainos likimą, o apie tai, kad Ukraina buvo paprasčiausiai pasinaudota ir toliau bandoma naudotis kaip pėstininke geopolitiniame žaidime“, – sakė S.Lavrovas Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute.

„Mūsų partnerių Vakaruose netrikdo tai, kad bandymas realizuoti jų sumanymus padedant valdžiai, kuri remiasi ultranacionalistinėmis, iš esmės, neonacistinėmis jėgomis, yra visiškai neveiksmingas variantas“, – sakė jis.

„Kaltinimai Rusijos adresu dėl to, kad ji, atsiliepusi į laisvą krymiečių valios pareiškimą, esą pakirto partnerystės dvasią Europoje, neverti to popieriaus, ant kurio yra surašyti“, – pareiškė ministras.

Rusija tikisi, kad sutartis dėl Ukrainos bus greitai įgyvendinta

Rusija tikisi, kad tarptautinis susitarimas sumažinti įtampą Ukrainos krizėje bus įgyvendinamas praktiniais žingsniais, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusija, Ukraina, JAV ir Europos Sąjunga (ES) praeitą savaitę Ženevoje pasirašė susitarimą, turintį padėti išspręsti didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos krizę tarp Maskvos ir Vakarų šalių, tačiau abi stovyklos kaltino viena kitą nevykdant prisiimtų įsipareigojimų.

„Rusija tikisi, kad Ženevos susitarimai bus įgyvendinti praktiniais veiksmais artimiausioje ateityje“, – Rusijos naujienų agentūros citavo S.Lavrovą.

ES Rytų partnerystės projekto šalių lyderiai renkasi į susitikimą

Praėjus penkeriems metams po Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės plano įkūrimo, buvusių Sovietų Sąjungos respublikų ir Bendrijos šalių prezidentai susitiks Prahoje, siekdami išgelbėti jų ryšius turintį sustiprinti projektą - tuo metu, kai Rytų Europą krečia Ukrainos krizė.

Rytų partnerystės projektas, įkurtas Čekijos sostinėje 2009 metais, turėjo skatinti demokratinius pokyčius šešiose postkomunistinėse šalyse, siekiant padidinti jų politinį stabilumą ir paversti teritoriją už rytinių ES sienų stabilių bei klestinčių demokratijų regionu.

ES mainais žadėjo sudaryti laisvosios prekybos sutartis su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, nustatyti švelnesnį vizų režimą ir suteikti kitokių paskatų.

Tačiau šios į rytus atgręžtos ES iniciatyvos gyvybingumas sukėlė abejonių, kai Rusija praeitą mėnesį aneksavo dalį Ukrainos teritorijos ir perspėjo nesutiksianti su jokiomis Vakarų valstybių pastangomis didinti savo įtaką tame strategiškai svarbiame regione.

"Dramatiški įvykiai Ukrainoje. .. įtikina mane, kad tęsti Rytų partnerystės projektą yra itin svarbu, plėtojant bendradarbiavimą tarp mūsų rytinių kaimynių ir ES", - sakoma Čekijos prezidento Milošo Zemano pranešime, paskelbtame šios programos metinėms skirtame tinklalapyje prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį susitikimą.

Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos prezidentai, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministras planuoja susitikti su Čekijos, Austrijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos lyderiais.

Šį renginį boikotuoja tik Baltarusija, nes jo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka nebuvo pakviestas.

Projektas, kuriam pradžią davė Lenkija ir Švedija, turi integruoti partnerius į ES ekonomiką, palengvinti vizų išdavimą, tuo pačiu stiprinant kovos su neteisėta migracija priemonės, taip pat padidinti valstybių energetinį saugumą.

Tačiau praėjus penkeriems metams šio projekto ateitis atrodo neaišku, o jo uždavinius būtina iš esmės peržiūrėti, sako Rytų partnerystės programos ekspertė iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto.

"Ukrainos krizė parodė, kad Rusija nepasiruošusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione - ES projektus ji vertina kaip konkurenciją ir priešinasi jiems visomis priemonėmis", - ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Kai kurios buvusios sovietinės respublikos šią partnerystę laiko keliu, vedančiu į narystę ES, tačiau 28 šalių Bendrija atrodo nelinkusi priimti naujų narių, ypač nerimaudama dėl galinčios padidėti imigracijos.

Tačiau Gruzija ir Moldova praeitų metų pabaigoje atliko pirmąjį žingsnį narystės link, parafavusios asociacijos sutartis su ES per Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimą Vilniuje.

Kita vertus, Armėnija tokios sutarties atsisakė, o Ukraina, padariusi didžiausią pažangą integracijoje su ES, apstulbino ES, paskutinę minutę nusprendusi nepasirašyti asociacijos sutarties.

Tas atsisakymas išprovokavo tris mėnesius trukusius eurointegracijos šalininkų protestus, atvedusios prie dabartinės Ukrainos krizės, per kurią Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

"Laikas nuo laiko girdime ES šalyse sakant, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes ji "išprovokavo" Rusiją veikti agresyviai", - sakė Slawomiras Debskis (Slavomiras Dembskis), Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos ir Rusijos dialogo bei supratimo centro direktorius.

"Skelbiantys tokias pažiūras nesuvokia, kad Rusija kovoja ne tik prieš vieną arba kitokią ES politiką, bet ir prieš demokratinę sistemą, atsispindinčią visoje ES veikloje", - pridūrė jis.
Tačiau kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad ši ES programa jau yra žlugusi.

"Rytų partnerystės projektas, koks jis buvo sukurtas prieš penkerius metus, iš tikrųjų virtęs griuvėsiais, - sakė Prahoje įsikūrusio Tarptautinių santykių instituto direktorius Petras Kratochvilas (Petras Kratochvylas). - Galime netgi sakyti, jog jis miręs."

Pasak P.Kratochvilo, realios ES pagalbos stygius ir korupcija buvusiose sovietinėse respublikose yra vieni iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių šios programos nesėkmę. Tačiau svarbiausiu veiksniu jis laiko Rusijos pastangas nuo 2012 metų "intensyviai kovoti prieš didėjančią ES įtaką tame regione ir ypač prieš Rytų partnerystę".

Būtinas pertvarkymas 

Ukrainos naujoji vyriausybė žada toliau eiti proeuropietišku keliu, kuris mažiau populiarus kitose šalyse partnerėse.

"Baltarusija ir Azerbaidžanas ... išliko vangūs, kalbant apie žingsnius integracijos su ES kelyje - jos sutelkė dėmesį į visų klausimus", - aiškino E.Kaca.

Prahoje įsikūrusios Tarptautinių ryšių instituto tyrėjas Vitas Benešas sakė, kad šis projektas sėkmingai padėjo sutelkti Europos dėmesį į rytines kaimynes, bet "jo rezultatai nevienareikšmiai, vertinant pagal konkrečius tikslus, tokius kaip derybos dėl asociacijos sutarčių".

"Tie dalykai nepriklauso vien nuo ES valios gilinti integraciją su kaimynėmis, tačiau taip pat nuo kaimynių ir spaudimo, kurį joms daro Rusija, siekianti atgrasyti nuo glaudesnio bendradarbiavimo su ES", - pažymėjo jis.

ES ir Rytų partnerystės šalių susitikimas Prahoje surengtas pusiaukelėje tarp praeitų metų lapkritį įvykusio viršūnių susitikimo Vilniuje ir kito forumo, kuris ateinančiais metais vyks Rygoje. Dabartinė konferencija vyks itin įtemptu metu.

"Patiriame didžiausios krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos momentą, - ES plėtros komisaras Štefanas Fule (Štefanas Fiulė) praeitą savaitę sakė Europos Parlamentui. - Esu įsitikinęs, jog dabar metas pademonstruoti dar tvirtesnį, atkaklesnį ir ryžtingesnį įsipareigojimą Rytų partnerystei."

Ekspertai sutinka, kad šis projektas turėtų būti pertvarkytas, tačiau jo pavidalas lieka neaiškus.

"Rytų partnerystė visiškai pakrikusi. Projekto kalendorius ir uždavinių sąrašas iš esmės išmesti per langą, - sakė Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje direktorius Janas Techau. - Jis nebegali vykdyti vienos politikos, kuri tiktų visiems."

V.Benešo nuomone, Ukraina išlieka raktu į bet kokį būsimą šios iniciatyvos pertvarkymą.

"Bet koks mėginimas prognozuoti padėtį ateityje, bet koks Rytų partnerystės pertvarkymas turės palaukti, kol pamatysime rezultatą Ukrainoje", - jis sakė AFP.

Rusija nevykdo susitarimo dėl Ukrainos, sako JAV prezidentas Obama

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad Rusija nevykdė praeitą savaitę Ženevoje pasiekto susitarimo, turinčio sumažinti įtampą rytų Ukrainoje, raidės ir dvasios.
Lyderis sakė, kad „piktavaliai ir ginkluoti žmonės“ toliau užiminėja pastatus rytų Ukrainoje, o Rusija neįsikišo, kad sustabdytų tokius prorusiškų maištininkų veiksmus.

Šiuos komentarus B.Obama išsakė per spaudos konferenciją su Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe), pradėjęs kelionę po keturias Azijos šalis, kurią tikriausiai temdys priešprieša tarp Ukrainos ir Rusijos.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pagrasino, kad puolimas prieš Rusijos piliečius ir Maskvos interesus Ukrainoje sulauktų griežto atsako.


Šiame straipsnyje: UkrainaRusijaRytų partnerystė

NAUJAUSI KOMENTARAI

nenuostabu

nenuostabu portretas
nes slovakai ir čekai turi slaviškų šaknų

anonimui

anonimui portretas
ar neatsibodo kisti savo ruskiu mesla ? amerikonas atvykes i kita sali jos neokupuoja, o ruskis grobia zemes, issipagiriok suski tu isd putinlando

Anonimas

Anonimas portretas
tai tu lietuvi ka rasai lai lietuviai mauna isv visu valstybiu prisidare rasydamas galvok ka rasai susiktas lietuvis
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių