Trys lyderiai Kinijos veiksmus pavadino pavojingais ir agresyviais.

J. Bidenas sutvirtino JAV saugumo įsipareigojimus Pietų Kinijos jūroje, pasikartojančioms kinų ir filipiniečių laivų konfrontacijoms kurstant nuogąstavimus dėl platesnio masto konflikto.

„Bet koks Filipinų lėktuvų, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas Pietų Kinijos jūroje aktyvuotų mūsų bendros gynybos sutartį“, – sakė J. Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu (Ferdinandu Markosu) jaunesniuoju ir Japonijos premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida).

Vis ambicingesnė Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydama kitų šalių, įskaitant Filipinus, pretenzijų ir tarptautinio sprendimo, kad jos pozicija neturi teisinio pagrindo.

Ši įtampa drauge su ginklų žvanginimu dėl Kinijos pretenzijų į savarankišką Taivaną paskatino J. Bideną stiprinti aljansus šiame regione.

Po J. Bideno surengto trišalio susitikimo Vašingtone Pekinas penktadienį sukritikavo Jungtines Valstijas, Japoniją ir Filipinus, ir gynė savo veiksmus Pietų Kinijos jūroje kaip teisėtus.

„Kinija griežtai nepritaria [tam, kad] atitinkamos šalys manipuliuoja bloko politika, ir griežtai nepritaria jokiam elgesiui, kuriuo provokuojama [...] ir [kuris] kenkia kitų šalių strateginiam saugumui bei interesams“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

„Pavojingas ir agresyvus“

JAV, Japonijos ir Filipinų lyderiai, susėdę prie pasagos formos stalo įspūdingoje  Baltųjų rūmų Rytinėje salėje, savo susitikimą pavadino istoriniu.

Tiesiogiai nepaminėdami Kinijos, jie savo aljansą vaizdavo kaip taikos ir demokratijos pamatą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kaip kontrastą autoritariškam Pekinui.

F. Marcosas, kuris laikomas artimesniu Vašingtonui už pirmtaką, labiau Kinijos pusėn linkusį Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę), sakė, kad visi trys lyderiai yra „tvirtai įsipareigoję dėl taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos“.

F. Kishida sakė, kad „daugiasluoksnis bendradarbiavimas yra būtinas“ ir kad „šiandienos susitikimas pateks į istoriją“.

Po susitikimo lyderiai vėlai ketvirtadienį paskelbė „Pareiškimą dėl bendros vizijos“. Jame išdėstyta virtinė bendradarbiavimo ekonomikos ir gynybos srityse iniciatyvų, smerkiamas Kinijos „pavojingas ir agresyvus elgesys Pietų Kinijos jūroje“.

Pareiškime sakoma, kad trys šalys drauge su partnerėmis, tokiomis kaip Australija, rengs bendras karinio jūrų laivyno pratybas.

Jungtinės Valstijos turi bendros gynybos paktą su Manila, tačiau nuogąstaujama, kad jo gali laukti išbandymas tvyrant didelei įtampai, ypač dėl Antrosios Tomo seklumos – atokaus rifo Spratlio salose.

Bet koks Filipinų lėktuvų, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas Pietų Kinijos jūroje aktyvuotų mūsų bendros gynybos sutartį.

JAV, Japonijos ir Filipinų pareiškime nurodoma, jog lyderiai išreiškė rimtą susirūpinimą tuo, kad Kinija nuolat trukdo Filipinų laivams naudotis navigacijos laisve atviroje jūroje ir trikdo tiekimo linijas į Antrąją Tomo seklumą. „Tai yra pavojingas ir destabilizuojamas elgesys“, – pabrėžė lyderiai.

„Nepasitikėjimas savimi“

Trišalis susitikimas įvyko kitą dieną po to, kai J. Bidenas surengė prašmatnų valstybinį vizitą F. Kishidai ir paskelbė apie istorinį ryšių su Japonija gynybos srityje išplėtojimą siekiant atsverti vis didesnes Kinijos ambicijas.

F. Kishida anksčiau ketvirtadienį kreipėsi į JAV Kongresą ir paragino amerikiečius įveikti nepasitikėjimą savimi dėl savo, kaip pasaulinės galios, vaidmens.

Šįkart tiesiogiai įspėdamas dėl Kinijos iškilimo lemiamos rizikos, F. Kishida sakė, kad Japonija, iš kurios po Antrojo pasaulinio karo kuriam laikui buvo atimta teisė turėti kariuomenę, yra pasirengusi labiau dalytis atsakomybe su sąjungininkais amerikiečiais.

Pekinas atkirto, kad JAV ir Japonija per F. Kishidos valstybinį vizitą apšmeižė ir užsipuolė Kiniją.

„Ignoruodamos didelį Kinijos susirūpinimą, JAV ir Japonija šmeižė ir užsipuolė Kiniją Taivano ir jūrų klausimais, šiurkščiai kišosi į Kinijos vidaus reikalus ir šiurkščiai pažeidė pagrindines tarptautinius santykius reglamentuojančias normas“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Trišalis susitikimas buvo naujausias J. Bideno surengtas svečių iš sąjungininkių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione priėmimas. Praėjusį rugpjūtį Kemp Deivide jį kartu su F. Kishida lankė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas).

Tačiau J. Bidenas taip pat ėmėsi veiksmų, kad sumažintų įtampą su Kinija: praėjusią savaitę su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) jis surengė dviejų valandų trukmės pokalbį telefonu. Lapkritį jie buvo susitikę akis į akį San Fransiske.

Trečiadienį J. Bidenas tvirtino, kad JAV ir Japonijos kariuomenių vadovavimo ir kontrolės struktūrų atnaujinimas Kinijos pašonėje yra grynai gynybinio pobūdžio, tačiau neslėpė noro kurti aljansus, kad galėtų pasipriešinti Pekino dominavimui.