Quantcast

Žilė galvon – velnias uodegon

Sena patarlė. Turbūt ir anais laikais, kai kažkas taip vykusiai surimavo šį keturžodį, pasitaikydavo keistuolių, kurie sulaukę garbaus amžiaus rėždavo visai genčiai: "Gana, palieku seną žmoną it suskilusią geldą ir vesiu jauną, gražią nuotaką".

Susiimdavo už galvų suaugę vaikai, rypuodavo įkandin jų mama dėl tėvo (ypač retu atveju būdavo priešingai) pamišimo. O visas kaimas gardžiai kvatodavo už kampo – šit Antanas, Petras ar Euzebijus "pablūdo".

Kartais "blūdas" po kurio laiko praeidavo, o kartais – ne. Tada prasidėdavo daug jėgų kainuojančios turto dalybos.
Ir jau nebekildavo abejonių, kad kažkas tikrai nužiūrėjo ar apkerėjo giminės vyriausiąjį, kuris turėtų anūkams savo išmintį dalyti, o ne sodžiaus vištas, žilo plauko sulaukęs, juokinti.

Nūnai laikai pasikeitė, tačiau papročiai – beveik ne. Ar šiandien ką turėtų stebinti 40 metų už damą jaunesnis kavalierius? (Kalba ne apie Alą Borisovną, bet apie žemiškesnę padermę.) Toks faktas, deja, net nebejuokingas, ypač kai moteris įkopusi į aštuntą dešimtį.
Jaunasis alfonsas-donžuanas oriai jai patarnauja, sudarydamas iliuziją, kad "širdžiai neįsakysi", o jo išrinktoji naiviai tiki santykių nuoširdumu.

Tačiau faktai prieš akis – į močiutes tinkanti pana jaunam veltėdžiui – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Apie jo žmogišką orumą ar vyrišką savigarbą kalbos čia nė būti negali.

Kai taip išdykauja vystančios "žvaigždės", visuomenė tai priima kaip paskutinius ekscentriškus mėginimus priversti aplinkinius jų neužmiršti.

Tačiau kai nuo moralės ir sveiko proto vadžių nutrūksta šiaip kokia moterėlė, tai jau kelia nebe šypsnį, o siaubą. Ir kyla tik vienas klausimas: iš kur randasi tokių padarų, kurie geba taip begėdiškai meluoti, kad prieš visus pajuoktų seną žmogų ir iš to dar pasipelnytų.

Tokių, regis, buvo visada. Jie kaip kokie skeltanagiai pasirinkdavo auką, apvyniodavo aplink pirštą ir misdavo svetimu geru. Apkvailinti geradariai gododavo apie netikėtai juos aplankiusią laimę, o jų vaikai šią didžiulę šeimos gėdą tiek ir tesugebėdavo paaiškinti: "Žilė galvon – velnias uodegon".



NAUJAUSI KOMENTARAI

777

777 portretas
Niekada neziureciau i nukriosiusi ,celiulitini,neturinti vyriskumo baisuokli.Daugiausia vyrai dairosi i jaunas nes patys savim nepasitiki ir yra jau nebepajegus .Mane nei tokie vyrai domina nei ju pinigai .Esu savarankiskas zmogus ,savim pasitikintis ir pinigus uzdirbu ne uzpakalio pagalba ir tuo didziuojus...

albuks

albuks portretas
Tikrai autorė kažkaiptai nusigrybavo.Koks kieno sušiktas reikalas,kaip žmogus tvarko savo asmeninį gyvenimą.Svarbiausia manyčiau neužgauti ir nenuskriausti artimųjų.Kodėl žmogus į savo gyvenimo pabaigą negali pasijusti jaunas ir laimingas.Nematau čia nieko antimorališko. Tik GYVENIMĄ. Šita jaunyklė autorė dar daug ko nesupranta.

dalykui

dalykui portretas
Ar žinai kas bendro tarp vištos ožkos ir bobos? - Ogi nei vienas netitinka paskirties pagal pavadinimą. Nei paukštis, nei gyvulys, nei žmogus.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    8
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
Daugiau straipsnių