Pasitikėjimas auga

Ištyrus atsakymus į klausimą, kiek pasitikite Lietuvos advokatūra, paaiškėjo, kad pasitikėjimas Lietuvos advokatūra paaugo nuo 7,29 iki 7,33 balo, skaičiuojant pasitikėjimo verčių vidurkį dešimtbalėje skalėje. Pastebima, kad per pastaruosius penkerius metus pasitikėjimas Lietuvos advokatūra augo: 2019 m. jis siekė 6,25 balo, 2020 m. – 6,53, 2021 m. – 6,79, 2022 m. – 7,29, o 2023 m. – 7,33 balo. Be to, visuomenė Lietuvos advokatūrą identifikuoja kaip advokatų bendruomenei atstovaujančią, prižiūrinčią, reguliuojančią ir ginančią žmogaus teises instituciją.

Advokatai išlieka treti tarp teisininkų profesijų, kuriais pasitikima labiausiai: jiems skirta 6,79 balo iš 10. Pirmoje vietoje – policininkai, gavę 7,30 balo, antroje vietoje – notarai (7,28 balo iš 10). Visomis kitomis teisinėmis profesijomis (antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT ir FNTT pareigūnais) visuomenė pasitikėjo mažiau.

Itin svarbu pažymėti, kad į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, respondentai nurodė, kad advokatai. Taip manančių per pastaruosius metus padaugėjo nuo 36 iki 40 proc. (2021 m. – 36 proc., 2022 m. – 38 proc., 2023 m. – 40 proc.).

„Išties nelieka nepastebėtas stabilus ir nuolat augantis pasitikėjimas Lietuvos advokatūra“, – komentuoja bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės.

Kaip ieško

Dažniausiai tyrimo dalyviai nurodė, kad advokatą renkasi pagal rekomendacijas (62 proc.), o prieš trejus metus buvo 68 proc. Pastebėta, kad gyventojai advokatų ieško naudodamiesi skirtingomis interneto paieškos sistemomis: per interneto paieškų sistemą advokatų ieško 16 proc. gyventojų, advokatų kontorų interneto svetainėse – 14 proc., o interneto portaluose, forumuose – 6 proc. Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2023 m. gyventojų, ieškančių advokato skirtingose interneto paieškų sistemose, padaugėjo nuo 21 iki 36 proc.

Teiraujantis, kokios žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos, vos 7 proc. gyventojų nurodė, kad teisė į advokatą yra labiausiai pažeidžiama. Tačiau, palyginti su 2021 m., manančių, kad labiausiai pažeidžiama teisė į asmens saugumą, padaugėjo nuo 29 iki 31 proc. Be to, kasmet stiprėja visuomenės įsitikinimas, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo pokalbių pasiklausymą, stebėjimą, teisėsaugos institucijų patekimą į jo namus – tada, kai šie teisėtvarkos pareigūnų veiksmai yra baigti, nenustačius nusikaltimo. Gyventojų, manančių, kad juos informuoti būtina, skaičius padidėjo 11 proc.: 2019 m. buvo 73 proc., o 2023 m. – 84 proc.

Svarbi tendencija

„Mūsų profesijos atstovams, advokatams, svarbu ir reikšminga, kad Lietuvos žmonės pasitiki Advokatūra, tiki esmine advokato profesijos misija – ginti ir apginti žmogaus teises. Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės. Matant žymų gyventojų, manančių, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo sekimą, pasibaigus tyrimui, skaičiaus augimą, tikime pastangomis įgyvendinti asmens teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės. Tai mus įpareigoja ir toliau siekti, kad pažeistų teisių gynyba būtų įgyvendinama realybėje“, – tikina Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Bene daugiau nei kas trečias apklaustasis mano, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valandą valstybė advokatui turėtų mokėti 100 proc. rinkos kainos. Šis skaičius, palyginti su 2022 m. pakilo nuo 38 proc. iki 40 proc. (2023 m.). Ketvirtadalis (21 proc.) nurodė, kad valstybė turėtų mokėti bent pusę (50 proc.) rinkos kainos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 m. vasario mėnesį.