Vasarai persiritus į antrą pusę, liepos 17 dieną, Ukrainos Donbaso danguje raketa „žemė–oras“ nutraukė veik trijų šimtų žmonių gyvybes ir prikaustė viso pasaulio dėmesį prie „Boeing-777“ nuolaužomis bei žuvusių žmonių kūnais nusėto lauko.

Į nuolaužų ir kūnų kritimo vietą iškart išvyko susijaudinę prorusiški kovotojai, kuriems buvo įsakyta sulaikyti arba nukauti ukrainiečių lakūnus. Bet kai pirmoji separatistų grupė pasiekė Grabovo gyvenvietę ir įvažiavo į kūnais bei lagaminais nusėta lauką, jos nariai nustebo pamatę, kad numuštas „ne tas lėktuvas“. „O ko jie skraido virš mūsų, juk mes čia kariaujame!“ – tarė vienas kovotojų, apžiūrinėdamas lavonus, kol kitas kovotojas telefonu filmavo tragedijos padarinius. Taip ši frazė atsidūrė „Youtube“.

Netrukus atvyko daugiau kovotojų. Juos sudomino besimėtančių lagaminų turinys, žuvusių keleivių auksiniai žiedai ir auskarai. Pradėjo nuiminėti žiedus nuo pirštų ir kaišioti juos į kišenes.

„Manėme, kad tai – Ukrainos transportinis lėktuvas“, – prisipažino vienas kovotojų italų žurnalistui, „Corriere della Sera“ laikraščio korespondentui. Šioje kovotoju tapusio buvusio šachtininko iš Torezo miestelio frazėje glūdi pagrindinė tragedijos priežastis.

Rusijos vadovybė aprūpino Donbaso separatistus tankais, zenitinėmis sistemomis, patrankomis ir kitokiais ginklais, kad šie galėtų sėkmingai kovoti prieš Ukrainos kariuomenę žemėje. Tačiau Rusija nedavė separatistams lėktuvų, nes, nepaisant didelių pastangų, kovotojams nepavyko užimti nei Donecko, nei Luhansko oro uosto. Net mažą karinį oro uostą Kramatorsko miestelyje Ukrainos kariuomenei ir savanoriams pavyko apginti, patiriant didžiulių nuostolių. Tad oro erdvė virš Donbaso išliko kontroliuojama Ukrainos oro pajėgų, kurios padėjo Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgoms atsiimti iš separatistų anksčiau užgrobtas teritorijas.

Būtent dėl Ukrainos aviacijos veiksmų kovotojai paprašė Rusijos ir labai greitai gavo iš jos zenitinius-raketinius kompleksus, galinčius numušti lėktuvus ir sraigtasparnius bet kokiame aukštyje. Tačiau šachtininkai ir kiti „kariais“ tapę civiliai nesugeba valdyti tokios technikos. Todėl iš Rusijos į Donbasą neoficialiai „komandiruojami“ kadriniai rusų armijos karininkai, karo reikalų specialistai. Kaip tik su jų pagalba buvo numušta 16 Ukrainos oro pajėgų lėktuvų ir sraigtasparnių, du iš kurių buvo numušti liepos 23 dieną.

Manau, kad specialistai, atsakingi už beveik trijų šimtų Malaizijos avialinijų orlaivio „Boeing-777“ keleivių žūtį, jau yra skubiai sugrąžinti į tėvynę Rusiją. Ten pat išvežė „Buk“ sistemą, iš kurios buvo paleista lemtingoji raketa. Šią sistemą, turėjusią iki „Boeing“ kritimo keturias raketas, o vėliau – tik tris, gabenamą į sienos su Rusija pusę nufilmavo atsitiktiniai arba neatsitiktiniai liudininkai, įkėlę video į internetą. Abejoju, ar šią sistemą apskritai suras – net ir pasibaigus karo veiksmams Ukrainos Rytuose.

Keturias dienas keleivių kūnais ir lėktuvo nuolaužomis nusėtą lauką saugojo beveik tūkstantis ginkluotų kovotojų. Tarp jų buvo ir kamufliažinėmis uniformomis, ir civiliniais drabužiais apsirengusių asmenų. Civiliniais drabužiais vilkintys asmenys atidžiai apžiūrinėjo žuvusiųjų kūnus ir nurodinėjo, kuriuos reikia krauti į transporto priemones ir išvežti.

Kažkas atsivežė metalo pjaustymui skirtą prietaisą, ir dalį lėktuvo korpuso imta pjaustyti. Vėliau kovotojai aiškino, kad pjaustė išorinės dangos metalą, norėdami ištraukti žuvusiųjų kūnus. Tačiau ukrainiečių karo specialistai, išnagrinėję vaizdo įrašus iš įvykio vietos, spėjo, jog civiliais apsirengę asmenys buvo rusų karo specialistai, tikrinę žmonių palaikus ir fiuzeliažo liekanas, ieškodami lėktuvą numušusios raketos skeveldrų. Galbūt kaip tik tai paaiškina, kodėl Ukrainos ir tarptautiniams ekspertams beveik keturias dienas nebuvo leidžiama prieiti prie lėktuvo nuolaužų.

Dabar visa tai – jau praeitis. Kūnai ir jų fragmentai nugabenti į Nyderlandus. Hagos tarptautiniame teisme pradėta baudžiamoji byla pagal straipsnį „karo nusikaltimai“. Įvykį atskirai tiria Ukraina, o JAV jau pateikė savo išvadas, kuriose vis dėlto nenurodoma į tiesioginį Rusijos dalyvavimą tragedijoje. Pasakyta tik tiek, kad Rusija sukūrė sąlygas nusikaltimui įvykdyti. Yra žinoma, kad raketa buvo paleista į lėktuvą iš teritorijos, kurią kontroliuoja prorusiški separatistai ir jų bendrininkai iš Rusijos. Tačiau nežinoma, kas paspaudė raketos paleidimo mygtuką.

Likus dienai iki tragedijos Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo adekvačiai atsakyti į naujas JAV ir ES sankcijas, ir dabar šis pažadas skamba kaip niūri tragedijos pranašystė. Sąsajas tarp V. Putino pažado ir keleivių žūties įžvelgė tiek viso pasaulio žmonių, kad Rusijos prezidentui teko pirmą kartą per visą jo politinę karjerą naktį įrašinėti kreipimąsi per televiziją. Tiesa, jokio atsiprašymo ar apgailestavimo pasaulis neišgirdo.

V. Putinas pakartojo savo pastarojo meto ideaa fixe apie tai, kad Rusija ir toliau visais įmanomais būdais gins rusus visame pasaulyje – rusakalbius ir „rusų kultūros žmones“. Ši frazė, matyt, buvo skirta prorusiškiems Donbaso separatistams bei jų „ginklo broliams“ iš Rusijos ir Serbijos kaip įrodymas, kad kovotojai Ukrainos teritorijoje bus ir toliau remiami. Savo ruožtu Rusijos gyventojams V. Putinas pranešė, kad šiuo metu „niekas negresia Rusijos Federacijos suverenitetui“. Kitaip tariant, nuramino savo šalies piliečius žinia, kad NATO Rusijos nepuls.

O kokiam karui tokiu atveju ruošiasi Rusija, sutelkusi jau apie 50 tūkst. karių prie Ukrainos sienos? Pastarosiomis dienomis į pasienį su Ukraina atvyko kariniai daliniai iš Sibiro, Uralo ir Tatarstano. Sprendimas dėl jų perkėlimo prie Ukrainos sienos buvo priimtas iki „Boeing-777“ žūties. Tačiau tragedija danguje virš Donbaso, regis, nesužlugdė V. Putino planų Ukrainos atžvilgiu. Skirtumas tik tas, kad po to, kai buvo numuštas lėktuvas, per sieną iš Rusijos į separatistų kontroliuojamą Ukrainos teritoriją pervežama mažiau ginklų, šaudmenų ir naujų rusų savanorių. Tiesa, šis srautas gali bet kuriuo momentu atsinaujinti visu pajėgumu.

Ukrainos kariuomenei kol kas nepavyksta perimti nuosavos sienos kontrolės. Tai padaryti yra nepaprastai sunku, nes separatistai drauge su Rusijos kariuomene naudoja specifinę taktiką: separatistai apšaudo iš pabūklų ir minosvaidžių Rusijos teritoriją, o rusų artilerija, atsakydama, šaudo ne į separatistų ugnies taškus, o į Ukrainos pasieniečius ir ukrainiečių karių dislokacijos vietas. Deja, šis keistas, „hibridiniu“ pavadintas karas tęsiasi. Tik dabar visas pasaulis pagaliau suprato, jog tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, yra ne „vidaus konfliktas“, vykstantis kažin kur toli ir neliečiantis Europos, bet globalus konfliktas, kurio aukomis tapo ir dar gali tapti bet kurios pasaulio valstybės piliečiai.