Po jau birželį išrinkto Europos Komisijos prezidento Jean-Claude Junckerio šeštadienį baigta formuoti Europos vadovų trijulė. Europos Vadovų Tarybos pirmininku išrinktas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, o Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine – Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Ką  apie tai rašo užsienio spauda? Nuomonės tikrai skirtingos.

Pasak Landau miesto Vokietijoje dienraščio „Rheinpfalz“, „41-erių metų Italijos užsienio reikalų ministrės iškilimas rodo du dalykus. Pirma, nauja karta taikosi į Europos politikos formavimą. Europos Sąjungą užvaldo „Erasmus“ programos studentų poliglotų karta“.

„O antra, šalys narės šioje raktinėje politikos vietoje vis dėlto mieliau renkasi silpną asmenybę. Užsienio politika lieka nacionalinių vyriausybių rankose. Tačiau ir jos Ukrainos krizėje nedaug tepasistūmėjo į priekį“, – skundėsi sekmadienio laidoje Reino krašto dienraštis.

Pirmadienį Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog „iškeldami dešinįjį liberalą lenką D. Tuską ir kairiųjų pažiūrų italę F. Mogherini, Europos Sąjungos šalių ir vyriausybių vadovai tarsi atliko statutines savo pareigas.

Jiems reikėjo atsižvelgti ir į Europos parlamento rinkimų rezultatus, ir į partijų stiprumą, reikėjo derinti geografinius bei integracijos politikos aspektus, o viską tinkamai aprėpti ir patenkinti – itin sudėtinga“.

„Taigi visi po ilgo tąsymosi pasiektu kompromisu liko maždaug vienodai nepatenkinti, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

O Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ pamanė, jog „iš pirmo žvilgsnio šis pasidalijimas trimis aukščiausiais postais atrodo gerai subalansuotas. Du atstovai iš senųjų ES šalių (Junckeris ir Mogherini) ir vienas naujokas (Tuskas), du vyrai ir viena moteris, du konservatoriai ir viena socialdemokratė“.

„Tačiau sunkiausioji ūkio krizė Europos Sąjungos istorijoje ir augančios įtampos prie išorinių sienų vis dėlto neprivedė prie to, kad nacionalinių valstybių ir vyriausybių vadovai iškeltų gerokai stipresnes europietiškas asmenybes Europai vadovauti“, – apgailestavo Nyderlandų laikraštis.

Pasak Prahos dienraščio „Lidove Noviny“, „D. Tusko ir F. Mogherini išrinkimu beveik visi gali būti patenkinti. Tačiau šį pasitenkinimo jausmą gali temdyti aplinkybė, jog mūsų laikai anaiptol nei ramūs, nei patenkinami“. 

Netoli Europos Sąjungos vartų viešpatauja karas, kol kas eufemistiškai vadinamas krize. Gal ligšiolinė Italijos užsienio reikalų ministrė F. Mogherini ir yra viltį kelianti politikė, o jos per daug geranoriški žodžiai Rusijos atžvilgiu – vien neapgalvotas persistengimas.

„Tačiau vyriausiojo Europos Sąjungos diplomato poste norėtųsi matyti stipresnį politinį sunkiasvorį, jeigu iš šių pareigų tikimasi ko nors gero“, –  rašė Čekijos dešiniųjų laikraštis.

Malmės dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“, priešingai, džiaugėsi, jog „nepaisant visų prieštaravimų 28 demokratijos sugebėjo priimti sprendimą. Žinoma, būta ir priekaištų. Tačiau tai, kad D. Tuskas beveik nešneka angliškai, galima kompensuoti intensyvių kalbos kursų ir gerų vertėjų pagalba. O tai, kad F. Mogherini laikoma mažai patyrusia, su laiku pasitaisys“.

„Bet kaip tik šiuo atžvilgiu Tusk–Mogherini ašis galės pasitvirtinti kaip geras sprendimas. O rytų europiečio D. Tusko pasirinkimas ir šiaip turi didelę simbolinę vertę“, – rašė pietinės Švedijos dienraštis.

Beje, kad F. Mogherini nėra užkietėjusi, kurso keisti negalinti Vladimiro Putino simpatikė, liudijo ir Milano dienraščiui „Corriere della Sera“ jos ištarti žodžiai, smerkiantys dabartinę Maskvos užsienio politiką, teigiantys, kad V. Putinas nesilaiko savo įsipareigojimų ir kad „Kremlius veikia prieš savo tautą“. 

Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ pažymėjo, jog naujajai Europos vadovų trijulei „beveik nebus laiko į darbą įsivažiuoti, jų čia pat laukia milžiniški iššūkiai“.

„Pirmoje vietoje – Ukrainos krizė ir santykiai su Rusija. Žūtbūt reikia atsakymų ir energetikos bei saugumo baruose. O geopolitiniu požiūriu Kinija iš naujosios vadovybės tikisi ir toliau gero bendradarbiavimo“, – rašė Kinijos laikraštis.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ džiaugėsi, kad „ligi šiol joks lenkas nebuvo užėmęs tokio svarbaus tarptautinio posto, tai įrodymas, kokį ilgą kelią Lenkija per paskutinius 25-erius metus įveikė ir kad tokiu dramatiškų įvykių rytuose metu Lenkija įtvirtino savo poziciją tarp Vakarų demokratijų“.

Vienu iš veiksmingiausių vidurio rytų Europos politikų Lenkijos premjerą D. Tuską pavadino ir Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“. Jis  pažymėjo, jog „ užsienio politikoje D. Tuskui pavyko Lenkijai suteikti svarų balsą“.

Tik per antrąją buvimo premjeru kadenciją jam reformų proveržis susilpnėjo, jo Piliečių platforma vis labiau atrodė tik politiką administruojanti, užuot ją aktyviai formuojanti.

„Todėl  jo išėjimas į Europos scenos priekį D. Tuskui atėjo tinkamu laiku. Tuo jis galės karūnuoti neeilinę savo politinę karjerą labai prestižišku postu“, – rašė Ciuricho dienraštis.

Pasak Madrido dienraščio „Mundo“, „Lenkijos ministro pirmininko D. Tusko iškėlimą į Europos Sąjungos Vadovų Tarybos prezidentus galima suprasti ir kaip įspėjimą Rusijai, nes tarp Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų jis laikomas vienu iš stipriausių V. Putino kritikų“.

„O Ukrainos prezidento Petro Porošenko dalyvavimas Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime ir planuojamos griežtesnės sankcijos Rusijai rodo, kad Europos Sąjunga netoleruoja jokio teritorinio Ukrainos pažeidimo“, – darė išvadą Ispanijos laikraštis.