Quantcast

Kiek prarandame dėl neapgalvotų dovanų

Šiemet Kūčios išpuola trečiadienį, tad nesunku įsivaizduoti, kada vyks paskutinio apsipirkimo ir pasiruošimo šventėms maratonas. Dirbančios moterys savaitės pradžią rezervuosis namams tvarkyti ir puošti, dovanoms ir vaišėms ruošti.

Šiemet Kūčios išpuola trečiadienį, tad nesunku įsivaizduoti, kada vyks paskutinio apsipirkimo ir pasiruošimo šventėms maratonas. Dirbančios moterys savaitės pradžią rezervuosis namams tvarkyti ir puošti, dovanoms ir vaišėms ruošti. Tuo metu vyrai bus linkę iki minimumo sumažinti savo įsitraukimą į šventinį chaosą, juk kiek daug nebaigtų darbų prieš metų pabaigą.

Situacija gal šiek tiek perdėta, tačiau sutikite, primena paskutinio savaitgalio prieš Kalėdas beprotybės vaizdelį su nesibaigiančiomis eilėmis, bandymu išgyventi tarp gausybės į prekybos vietas plūstelėjusių žmonių ir į rankas netelpančiais pirkinių maišais.

Nors pastaruoju metu madinga į šventes žiūrėti praktiškai, paskutinį savaitgalį prieš Kalėdas prekybos vietose tokio požiūrio veik nematyti. Galbūt praktiškumas sumenkina „magišką“ šventinio laikotarpio atmosferą ir įvaizdį. Visgi finansuose stebuklai apskritai neegzistuoja, tad juos tvarkyti vadovaujantis pasakų motyvais nevertėtų. Kaip ir be atodairos pasiduoti šventiniam pirkimo vajui.

Žinoma, atsispirti nėra lengva, juk vis „galvojame apie kitus“, tad pavargę ir skubėdami priperkame smulkmenų – statulėlių, žvakidžių, pakabukų ir t.t. Gal pusbroliui, kurio nemačiau dešimt metų, gal kaimynui, su kuriuo pasisveikinu kartą per savaitę, o gal kolegei, kuri sumanys mane pasveikinti ir tuomet bus nepatogu, jei negalėsiu atsilyginti tuo pačiu.

Taip ir pildosi kitų palėpės ir rūsiai bei mūsų pačių spintos. Kitaip tariant, pinigai tiesiog sudūla namų užkaboriuose. Netgi egzistuoja šį reiškinį apibendrinanti teorija (angl. deadweight loss of Christmas), teigianti, jog dovanų teikimas, o ypač kalėdiniu laikotarpiu, yra pats neefektyviausias būdas ekonomikoje paskirstyti sukurtas prekes bei paslaugas.

Iliustruokime tai pavyzdžiu – tarkime, žmona padovanoja vyrui megztinį už 100 Lt – tokia jo kaina ir vertė ekonomikai bei žmonos piniginei. Tačiau vyrui megztinis ne itin patinka, todėl jis jam vertas ne daugiau 1 Lt ir likusią savo egzistenciją praleis spintoje. Tokiu būdu ekonomikoje patiriamas 99 litų vertės netekimas. Atsižvelgiant į tai, jog dovanos dažniausiai negrąžinamos, skaičiuojama, jog nuo dešimtadalio iki trečdalio Kalėdinių dovanų vertės yra prarandama būtent dėl nepamatuoto „dovanojimo“.

Taigi gryna, bejausmė ekonomika sako, kad dovanoti daiktus išvis neapsimoka, o efektyviausia būtų, jei dovanas pirktume patys sau arba įteiktumėme grynuosius ir jų atitikmenis (dovanų čekius). Tad kodėl paskutinį metų mėnesį ir kitų metų sausį pašėlusiai taupome ir spaudžiamės, praktiškai nieko malonaus ir naudingo sau neleisdami? Vien tam, kad galėtume pripirkti daiktų, kurių nebūtinai reikia kitiems arba nukrauti stalą gardėsiais, kurių pusė vėliau nukeliaus į šiukšliadėžę?

Sakote, žiemos šventės – ne tik pirkiniai? Be abejo, tai ypatingas metas, tad jį įprasminti galima įvairiai – vieni tai daro aukodami daiktus ir pinigus, kiti – įsitraukdami į labdaringą veiklą. Tačiau visgi prasmės paieškas kviesčiau pradėti nuo savęs. Jei finansiškai šiam laikotarpiui nepasiruošėte, jau nieko ir nebepadarysite. Bet suvesti galą su galu padės planavimas ir atsakingas vartojimas.

Neikite ieškoti dovanų iš anksto nenusimatę, kam, ką ir už kiek dovanosite. Nesistenkite niekučiais pamaloninti kiekvieno sutikto, nepirkite daiktų, kurių „kam nors, kada nors prireiks“. Sveikindami šeimą ar porą, įteikite bendrą dovaną. Sutarkite dėl taisyklių šeimoje ar draugų būryje, kurios, priešingai nei gali atrodyti iš pirmo karto, ne varžys, o skatins nuoširdžiau pasistengti dėl kitų: apribokite dovanų sumą, nuspręskite dėl dovanų temos (pavyzdžiui, knygų Kalėdos), apsikeiskite svajonių sąrašais, užuot keitęsi dovanomis nueikite į įdomų spektaklį, koncertą ar parodą arba tiesiog pavakarieniaukite drauge. Galų gale pabūkite altruistais ir dovanas vieni kitiems iškeiskite į pažadą išpildyti po vieną nepasiturinčių vaikų svajonę.

Metų pabaigos švenčių laikotarpis nėra tik 12 patiekalų stalas, balta mišrainė šiukšlių kibire sausio 2-ąją ir važiuojant iš darbo stabtelėjus prekybos centre paskubomis pagriebtas daiktas draugui ar mamai. Pasistenkime, kad tai būtų šiek tiek daugiau. Tad linkiu visiems prasmingų Šv. Kalėdų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pensorius

pensorius portretas
Neapsakomai graži ta Odeta...

nok

nok portretas
o mane nervuoja dovanos,ko man reikia viską turiu

niekada neperkam

niekada neperkam portretas
n-iekuciu,o vykstam aplankyt vaiku i vokietija- ten tai tikrai grazios sv.kaledos
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    1
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    1
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    17
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    103
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
Daugiau straipsnių