Antradienio  rytą Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as pareikalavo greitai baigti kovas rytinėje Ukrainoje. Abu politikai pažymėjo, jog dabartinė prievartos veiksmų eskaliacija kelia didžiulį nerimą. F. Hollande`as, be to, atskirai kalbėjosi ir su Rusijos prezidentu V. Putinu.

O Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Rusijai pagrasino sankcijų paaštrinimu. Briuselyje paskelbtu pareiškimu jie savo šalių užsienio reikalų ministrus paragino, kad šie susirinkę ketvirtadienį atsižvelgtų į prievartos veiksmų atsinaujinimą ir apsvarstytų papildomus apribojimus Rusijai, kuri ir toliau vis stipriau palaiko rytinės Ukrainos separatistus.

Pasak Amerikoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Stratfor“ ankstesnio pranešimo, jau sekmadienį puldinėjimai iš rusiškų pajėgų pusės Mariupolyje buvo liovęsi, vyko diplomatinis tąsymasis, apsikeista kaltinimais dėl atsakomybės, bet taip ir liko neaišku, kokia yra Rusijos strategija.

Geriausiu atveju Rusija dar svarsto, dar pasilieka galimybę pulti kaip reikiant, o blogiausiu – ji jau nutarusi pradėti puolimą su tikslu sutvirtinti savo pozicijas Kryme.

O dėl artilerijos puolimų Mariupolyje šeštadienį, prorusiškoji frakcija kaltina ukrainiečius, o šie teigia, jog artilerijos puolimus inicijavo Rusijos kariuomenė, bet ne prorusiškoji frakcija Ukrainoje. Karo miglą tirština ir iš visų pusių sklindanti dezinformacija.

„Klausimas, tie šaudymai izoliuoti ar dalis platesnės strategijos? Jei platesnės strategijos, tai tikrai ne Ukrainos. Ši po neseniai patirtų pralaimėjimų tikrai negali imtis jokių puolimų rytinėje Ukrainoje, nepaisant pastarosiomis savaitėmis pastebėtų ryškių savo dalinių pastiprinimų ir mobilizacijos“, – rašo „Stratforo“ analitikai ir tęsia:

Tačiau rusai, rašoma, tai tikrai dislokuoja savo reguliariuosius dalinius, įskaitant pirmarūšes pajėgas, Donbase. Ir šios pajėgos turi ne tik operatyvinį privalumą, bet ir strateginę problemą.

Operatyvinis privalumas tas, kad separatistai gali pasikliauti gausesnėmis  ir geresnėmis kovinėmis pajėgomis. Strateginė problema ta, kad šis privalumas laikinas. Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos nutars padidinti ginklų tiekimą ir karių mokymą, šis operacinis skirtumas per 6–12 mėnesių pranyks.

„O platesnė sukilėlių strateginė problema yra geografinė. Rusija laiko Krymą, bet neturi daug tvirtų jungčių su ten esančiomis savo pajėgomis. Jūrų ir oro transportui galima sutrukdyti. Geriausias priėjimas į pusiasalį yra per sausumą, tačiau kelius iš šiaurės gina ukrainiečių mobilios ir strateginės raketos žemė-oras ir šarvuočiai.

Kiekvienu atveju, mes dar nežinome Rusijos strateginių ketinimų“, – rašė tyrimų centro „Stratfor“ analitikai sekmadienį vakare.

O pirmadienį Maskvos dienraštis „Vedomosti“ rašė, jog „taikos procesas, kuris gruodžio pabaigoje dar atrodė realus, yra sužlugęs. Ką gali atnešti naujos derybos, jei separatistai skelbia norintys apsišaukėlišką „Donecko liaudies respubliką“ pratęsti ligi Donecko žemės ribų?“

Pasak Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, „Mariupolio užpuolimas – tai bendrai suplanuotas separatistų ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų išpuolis. Juk prezidentas Vladimiras Putinas norėjo ir turėjo Ukrainai suteikti pamoką. Aštrėjančios ūkio krizės Rusijoje akivaizdoje jam reikia pasirodyti stipriam“.

„Kitaip jo tautiečiai ims klausinėti, kodėl gi jam reikėjo prijungti Krymą ir siųsti tūkstančius karių į Donbasą. Žinoma, Rusijos propaganda dėl Mariupolio apšaudymo atsakomybę suverčia Kijevui. Ir dauguma rusų tuo ir tiki,“ – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Vis dėlto, nepaisant naujų smurto protrūkių, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris vis dar deda vilčių į diplomatinį sprendimą, ir dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ tam pritaria:

Konfliktas, kuriame ant kortos pastatyta visa Europos saugumo struktūra, negali būti paliekamas tik tiesiogiai jame dalyvaujantiesiems. Tačiau problema čia ta, kad kol kas prie derybų stalo čia buvo galima šiek tiek suvaldyti tik ginčą dėl gamtinių dujų, nes čia visos pusės suinteresuotos bendradarbiauti.

O karinei konflikto pusei tai negalioja. Ukrainiečiams ir separatistams svarbu gauti ar atgauti teritorijų. Sunku įsivaizduoti, kad separatistai nederina savo veiksmų su Rusija ar netgi nevykdo jos nurodymų, nes separatistų veiksmai turi tiesioginį poveikį Rusijos santykiams su Vakarais.

„Lemiamos įtakos turės tai, kaip ilgai rusų tauta palaikys V. Putino pusę ir kaip ilgai priims vis naujų vakarietiškų sankcijų pasekmes. Tai, kad V. Putinas imasi tokių smarkių priemonių prieš rusų opozicijos likučius, rodo, kokį rizikingą žaidimą jis žaidžia“, – darė išvadą Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.

Oldenburgo laikraščio „Nordwest-Zeitung“ nuomone, „viltys dėl greitos Ukrainos konflikto pabaigos nyksta. Net jei konfliktuojančių šalių politikai vis dar pabrėžia siekiantys taikos, jie leidžia karui rytinėje Ukrainoje virsti kasdienybe – su labai neaiškiomis perspektyvomis“.

„Nei Ukrainos vadovybė, karingai šaukianti piliečius prie ginklo, nei Rusijos valdžia, veidmainiškai neigianti, jog ji tiesiai palaiko separatistus, nesistengia rimtai pasiekti taikaus sprendimo. Greičiau pilama vis naujo žibalo į ugnį. Tuo tarpu karo regionuose žmonės ir vėl moka kraujo kainą už politikos nesugebėjimą“, – brėžė liūdną išvadą  šiaurinės Vokietijos dienraštis.