Turbūt nedaug beliko Europoje piliečių, kurie nebūtų girdėję gražiai skambančios sąvokos "kūrybinė industrija". Vieni, žingeidesni, pasidomi jos prasmėmis "Google" ar kituose šaltiniuose, kiti, išgirdę šį sąskambį, nusikeikia ir pasiunčia visus, kurie kryžmina kūrybą ir industriją, kuo toliau, treti tiesiog leidžiasi nešami kūrybinių industrijų bangos ir džiaugiasi atradę galimybę realizuotis.

Tai trečiajai grupei priklauso dvidešimtmečiai, kurie, nepaisant tėvų dūsavimų ir bambėjimo, masiškai renkasi kūrybinių industrijų studijas universitetuose ir tikisi jas baigę realizuoti kūrybinę potenciją. Vien Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kūrybinių industrijų programoje, pradėtoje tik pernai, šiuo metu studijuoja beveik 300 jaunuolių. Ar dėl to reikia išgyventi (ką gi jie, vargšeliai, veiks?), ar džiaugtis?

Kad Kaunui kūrybinių profesijų atstovai gyvybiškai reikalingi, rodo pastarųjų metų pokyčiai turistinėse miesto zonose – Senamiestyje ir Naujamiestyje. Kai prieš beveik dešimtmetį Vilniaus universiteto Kauno fakultete atsirado nauja ir tuo metu populiari kultūros vadybos programa, daug kas panašiai manė – kam tie kultūringi vadybininkai reikalingi? Kokį "kultūringą" pelną ar pridėtinę vertę jie gali generuoti posovietinei Lietuvos ekonomikai? Šiandien matome tos kultūrinės terpės susikūrimo mieste rezultatus – tiek Senamiestis, tiek Naujamiestis klesti, o į darbo rinką įsilieję jaunieji kultūros vadybininkai sėkmingai įgyvendina miestui ir jo verslams naudingas iniciatyvas.

Pamažu ir konservatyviausi pramonininkai pradeda vaduotis iš siaurų pelno gniaužtų ir suvokti, kad įmonių veiklos tik tiek yra svarbios visuomenei, kiek geba kurti ir ginti visuomenės vertybes. Tų vertybių pamatas Europoje nuo senų laikų buvo jos kultūra ir kūrybinių idėjų sklaida. Kūrybinių industrijų atstovai geba geriausiai atskleisti šias vertybes.

Kurti naujus, kūrybinius verslus, kaip ir bet kokius kitus, nelengva. Čia, kaip ir visur, svarbus sėkmės, buvimo laiku ir vietoje, seno derinimo su nauju, pirmumo bei kiti veiksniai. Ir tam, kad pradėtas kūrybinis verslas taptų ryškus ir būtinas visuomenei, kartais reikia laiko. Apie tai liudija ir tokių gigantiškų projektų, kaip "Amazon", "Facebook" ir "Twitter" pavyzdžiai. Tie, kas tupi socialiniuose tinkluose, tikrai pastebėjo "Facebook" žinučių sraute atsiradusią reklamos bangą, reiškiančią ir į akcininkų kišenes byrančius ilgai lauktus pinigėlius. Tinklas "Twitter" kol kas tokia rasta aukso gysla pasigirti negali.

Norisi pasidžiaugti ir lietuviškais interneto terpės verslais, pamažu besiveržiančiais į pasaulines rinkas. Ypač džiugu, kad dalis jų yra kuriami Kauno kūrybininkų. Šį pavasarį atidaryta nauja interneto erdvė "ArtCart" suburia į vieną tarptautinę meno bei dizaino objektų pirkėjų ir pardavėjų rinką. Tai kol kas viena profesionaliausiai suprojektuotų tokio pobūdžio veiklų Lietuvoje, orientuota tiek į šiuolaikinio meno propagandą, tiek ir į jo pardavimą.

Kūrybinių veiklų nišos yra neaprėpiamai didelės – tereikia jas gebėti pamatyti ir užimti. Neabejoju, kad naujosios kartos kūrybininkai tai po kelerių metų sėkmingai padarys, o miestas dėl to išsivaduos nuo jį slegiančio apleistumo ir sustabarėjimo kompleksų.