Rytinėje Ukrainoje dabar karas. Jį galima vadinti partizaniniu karu arba pridengta invazija, taip pirmadienį rašė Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“. Tačiau dideliuose ir mažuose Donbaso regiono miestuose profesionalūs daliniai šturmavo administracijos pastatus, policijos nuovadas, saugumo įstaigas. Kareivių be atpažinimo ženklų gretos judėjo prieš išsigandusius policininkus.

Tai jau neturi nieko bendro su ukrainiečių vidaus nesutarimais dėl vietinės autonomijos, federalizmo ar dvikalbystės. Rusijos vaidmuo čia vienareikšmis – Maskva ritasi per Ukrainą iš Rytų.

Akcijos tikslas – neaiškus. Donbaso prisijungimas galėtų politiškai ir ekonomiškai atnešti daugiau žalos nei naudos. Tačiau ko gero Vladimiras Putinas elgiasi pagal strateginį planą, kurio prasmė bus aiški tik pabaigoje.

„Maskva šiuo metu vykdo karą, bet neieško sprendimo“, – rašė Miunchene leidžiamas, kairėn linkęs  nacionalinis Pietų Vokietijos laikraštis, beje, vienas geriausių Vokietijoje. 

Su juo kokybiškai konkuruojantis Berlyne ir Hamburge išeinantis dienraštis „Welt“, šiek tiek konservatyvesnis, rašė, jog „Maskvos požiūriu tik vieno dalyko neturėtų būti: tai tokie prezidento rinkimai, iš kurių teisėtu laimėtoju išeitų vakarietiškai nusiteikęs kandidatas, visų pirma, pvz.,  verslininkas Petro Porošenko“.

„Užtat ir leidžiama rusų separatistams siautėti ir užiminėti valstybinius pastatus. Aišku, kad Vakarai šitokio įsikišimo į tautos laisvo apsisprendimo teisę Europos širdyje neturėtų pakęsti“, – rašė šiaurinėje Vokietijoje leidžiamas irgi nacionalinis dienraštis.

Kijevo dienraštis „Liga“ teigė, kad „užuot pasmerkęs Ukrainos vyriausybę, visas pasaulis Rusiją laiko atsakingą dėl konflikto skatinimo ir rusų saugumo tarnybų nelegalių veiksmų Ukrainos rytuose“.

„Rusija nori pasirodyti kaip kovotoja su terorizmu, o iš principo ji teroristus palaiko. Atėjo laikas, kad Maskva Ukrainą paliktų ramybėje“, – rašė Kijevo laikraštis.

Tačiau anot vietinio Vokietijos dienraščio „Mannheimer Morgen“, „Ukraina galų gale patirs ramybę tik tada, kai jai pavyks rasti bendrą kalbą su Rusija“.

„Bet tai reikštų, pvz., atsisakyti narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Taip reikėjo daryti iš karto, tačiau Ukrainos vadovai žaidė per drąsiai, užtat V. Putinas ir grasina toliau“, – rašė Manheimo laikraštis.

Paryžiaus konservatyvusis dienraštis „Figaro“ klausė: „ar po šių grasinimų Maskva ko gero planuoja į Ukrainą pasiųsti savo karinius dalinius? Vakarų politikai tikrai nėra naivūs, tačiau sunku pamatuoti, kaip toli naujasis rusų imperializmas vis dėlto žengs“.

„Ir nors Vakarai teikia pirmenybę ekonominėms sankcijoms, jeigu V. Putinas nuspręs ir imsis žygių Ukrainą pavergti,  NATO gynyba turėtų būti sustiprinta ir ukrainiečiai aprūpinti ginklais“, – rašė Prancūzijos sostinės dienraštis.

O Londono laikraštis „Independent“ teigė, jog „Rusija yra žlunganti šalis, kokia ne per seniausiai buvo Jugoslavija“.

„Pamoka, kurią Vakarai turėtų išmokti iš Jugoslavijos tragedijos, yra aiški: mes jokiu būdu neturime sutikti su Rusijos išpuoliu prieš Ukrainą“, – rašė Britanijos sostinės dienraštis.

„Ką Rusija dar turėtų padaryti, kad išprovokuotų Vakarų reakciją?“, – pirmadienį klausė dienraštis „Washington Post“ ir pasvarstė, jog tvirtas Vakarų įžengimas ko gero būtų galėjęs jau praėjusį savaitgalį sustabdyti Rusijos veiksmus.

„Vakarykštis kraujo praliejimas gali Kremliui tarnauti argumentu pradėti atvirą invaziją iš dešimčių tūkstančių vyrų, išdėstytų palei Rusijos sieną su Ukraina, pusės. Galbūt jau per vėlu užkirsti kelią karui rytinėje Ukrainoje.

Bet jeigu Ukraina bus priversta gintis, jai reikia padėti“, – brėžė išvadą pirmadienį pagrindinis Vašingtono laikraštis. 

Antradienį Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ rašė, kad Ukrainos pereinamoji vyriausybė matyt nusprendė veikti dviem bėgiais. Viena vertus, Kijevas ir toliau vykdo antiteroristinę operaciją prieš valdžios pastatų užėmimus keliuose rytų Ukrainos miestuose.

„Antra vertus, Ukrainos prezidentas O.Turčynovas kalba apie gegužės 25–ąją, prezidento rinkimų dieną surengiamo referendumo dėl valstybės decentralizijos galimybę.

Tačiau nepaisant to, kaip šis referendumas gali atrodyti ir ar iš viso jis įvyks, šiuo metu daugiau nei abejotina, ar O. Turčynovo pasiūlymas bus išklausytas. Juk uniformuotų ir ginkluotų okupantų elgesys kol kas nerodo, kad jie būtų pasirengę nusileisti“, – rašė Berlyno dienraštis.

„Jeigu O. Turčynovas teisus, kad Rusijos ilgesys iš tikro mažesnis, nei prorusiškieji elementai rytų Ukrainoje šiomis dienomis mus nori įtikinti, tai V. Putinas išties nebeturi argumentų savo agresyvios ekspansijos politikai pateisinti“, – rašė Braunšveigo dienraštis „Braunschweiger Zeitung“.

„Tačiau jeigu O. Turčynovas klysta, tai referendumo diena tik patvirtintų tai, ką daugelis stebėtojų jau Maidano sukilimo metu matė ateinant: padalijimą šalies, kuri vadinosi Ukraina“, – rašė Braunšveigo laikraštis.

Kai kurie laikraščiai, kaip antai Diuseldorfo „Westdeutsche“, manė, jog referendumas, jeigu tik būtų organizuojamas nešališkai, praeitų Kijevo naudai, nes „daugelis rytų ukrainiečių nori tik tai, kad jiems būtų užtikrinta rusų kalba ir jų kultūros išlaikymas, bet prijungimo prie Rusijos jie visai nepageidauja, ką rodo ir faktas, jog demonstracijose už atsiskyrimą nuo Ukrainos pasirodydavo vos pora tūkstančių žmonių“.

„Kad nei šalies rytuose, nei vakaruose nėra jokios daugumos, kuri pasisakytų prieš vieningąją Ukrainos valstybę“, – tvirtino ir Frankfurto kairiųjų laikraštis „Rundschau“.

Pasak Amsterdamo dienraščio „Telegraaf“, „dar sykį darosi visiškai aišku, kad ištisas rusiškų triukų repertuaras naudojamas nacionalistinės ekspansijos proveržio labui. Didžioji Britanija visiškai teisi, kad Europos Sąjunga turi pereiti prie griežtesnių sankcijų. NATO taip pat turi stipriau rodyti dantis“. 

Pasak Bratislavos dienraščio „Sme“, „ jei Rusiją išvis kas gali sustabdyti, tai tiktai ūkio sankcijos, kurios tikrai skaudėtų. Europa ir Šiaurės Amerika, kaip turtingiausi pasaulio regionai, gali tai sau leisti. Jos prekybos karą su Rusija pajustų, bet jo nepralaimėtų“.

„Tačiau V. Putinas negali sau leisti užsukti dujas Vokietijai ir kitoms šalims“, – rašė Slovakijos sostinės laikraštis.

Bet kaip tik „todėl, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys narės priklauso nuo energijos importo iš Rusijos, sankcijų klausimu nėra vienybės“,  pažymėjo Londono dienraštis „Financial Times“.

O kaip turėtų šiuo klausimu laikytis Kinija? Pasak Pekino laikraščio „Huanqiu Shibao“, „viena vertus, Kinija neturėtų rytų Ukrainos nepriklausomybės skatinti.  Antra vertus, ji neturi prileisti, kad Vakarai ant tarptautinio parketo Rusiją izoliuotų. Kiekvienu atveju Pekinas turėtų stengtis padėtį švelninti.

Kaip tarpininkė ji, be to, galėtų pasisemti ir vertingos patirties užsienio politikoje”.