Quantcast

Rizikinga ekskursija virš Baltijos kelio

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Prieš 25 metus skridusieji virš Baltijos kelio buvo bendraminčiai, kurių ne vienas buvo pakviesti paskutinėmis valandomis prieš pakylant lėktuvu AN2 iš anksto užsakytam ir sumaniai "Aerofloto" panosėje suplanuotam ekskursiniam skrydžiui.

Prieš 25 metus skridusieji virš Baltijos kelio buvo bendraminčiai, kurių ne vienas buvo pakviesti paskutinėmis valandomis prieš pakylant lėktuvu AN2 iš anksto užsakytam ir sumaniai "Aerofloto" panosėje suplanuotam ekskursiniam skrydžiui.

Prie vairo – visa Lietuva

Visą karštą 1989 m. rugpjūčio 23-iosios šeštadienį per Lietuvos radiją sklido dabar visiems gerai pažįstama daina "Bunda jau Baltija", buvo koordinuojami pagrindiniais šalies keliais plūdę automobilių srautai – tokios jų gausos dar niekas nebuvo matęs. Atrodė, kad visa Lietuva sėdo prie vairo. Daugybė kauniečių automobilių jau tos dienos viduryje stovėjo pakelėse, nes lėtai judant Baltijos kelyje Kaunui skirtos atkarpos link, perkaisdavo varikliai.

"Važiuosi savo automobiliu į Baltijos kelią? Negi negirdi per radiją, kas dedasi Lietuvos keliuose? Garantuoju, kad šeimą netoli nuo Kauno tenuveši. Geriau skrendam 18 val. drauge", – įtikinamai kalbėjo į Aleksoto aerodromą tą dieną užsukusiam kolegai Edvardui Slušniui aviacijos grandies vadas Eitautas Bakūnas, stovėdamas prie naujo AN2 lėktuvo.

Ekskursijos oru sumanytojas

Būtent minėtu AN2 lėktuvu rugpjūčio 23-iosios pavakarei buvo užsakytas anksčiau suplanuotas ekskursinis skrydis gerai apgalvotu, sutampančiu su Baltijos kelio trasa, maršrutu Kaunas–Ukmergė–Panevėžys–Kaunas. Mintis skristi virš Baltijos kelio šovė į galvą E.Bakūnui.

Jis, lankydamasis Kauno turistų klube ir kalbėdamasis su anuomečiu jo vadovu Antanu Zakarka bei ekskursijas organizavusio kooperatyvo "Kuprinė" vadovu Kaziu Damulevičiumi, pasiūlė tą istorinę Lietuvai dieną suorganizuoti ekskursinę kelionę lėktuvu virš Baltijos kelio trasos. Buvo suplanuota paskraidinti dvylika žmonių, skrydžio kaina –  po 180 rublių už valandą.

Įspūdžio nepamirš niekada

"Niekad neužmiršiu to skrydžio atmintiną visai tautai dieną. Aš, turėdamas tam tikras pareigas Kauno aviabūryje, tą šeštadienį atvažiavau į Aleksoto aerodromą. Ten sutikau E.Bakūną, kuris netikėtai man pasiūlė skristi su juo lėktuvu AN2. Žinoma, sutikau. Negalėjau praleisti tokios puikios progos pažvelgti į bundančią Lietuvą, kurios vien pavadinimas mums, lakūnams, buvo šventas. Ne tik šventas, bet ir kažkas gerokai daugiau", – teigė E.Slušnys, perduodantis savo žinias būsimiems lakūnams.

Pasak pašnekovo, kai buvo užsakytas ekskursinis skrydis, dar niekas neįsivaizdavo Baltijos kelio masto. Tik paskutinėmis dienomis pradėta tai suvokti.

Lėktuvas AN2 iš Aleksoto aerodromo pakilo 18 val. ir nuskrido Jonavos, Ukmergės link. Padaręs lėktuvu ratą virš Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro, stovinčio ant Lėno ežero kranto, E.Slušnys pastebėjo prie Ukmergės Vytauto Tamošiūno pilotuojamą lėktuvą, iš kurio išilgai Baltijos kelio, ant stovinčių žmonių galvų milžiniškus kiekius gėlių barstė Petras Bėta su žmona.

E.Slušniui pavyko pasišnekėti su V.Tamošiūnu radijo ryšiu. Tuo metu gėlės Baltijos kelyje buvo mėtomos ir iš kito lėktuvo, kurį pilotavo Povilas Kiserauskas, Antanas Jančiukas ir Kazimieras Šalčius.

Norėtų pamatyti filmą

"Pasukę Panevėžio link, ore sutikome savadarbiu lėktuvėliu "Egzotika" skrendančius brolius Vaineikius, o už Pasvalio, netoli Pumpėnų, pasisveikinome su Vladu Kensgaila, pilotuojančiu savąją "Aušrą". Į Kauną parskridome (antrasis pilotas buvo Liudas Ganusauskas) maždaug tuo pačiu maršrutu. Aleksoto aerodrome nusileidome apie 9 val. vakaro. Drauge su manimi skridusiam sūnui Edvardui anuomet tebuvo trylika metų. Jis buvo vienas iš dvylikos lėktuvo keleivių. Vienas jų filmavo viso skrydžio metu. Dabar tai unikalūs kadrai. Norėčiau juos pamatyti, nes mano gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad iki šiol tos filmuotos medžiagos nesu matęs", – pasiguodė lakūnas.

Filmuota medžiaga surasta

"Kauno dienai" pavyko išsiaiškinti, kas filmavo to istorinio skrydžio metu ir kur tas filmas yra dabar. E.Slušniui bus padovanota kompaktinė plokštelė su užfiksuotais per skrydį dokumentiniais kadrais.

Aleksote gyvenantį Joną Klėmaną – unikalios filmuotos medžiagos autorių, anuomet dirbusį Kauno politechnikos instituto kino studijoje, į istorinį skrydį pakvietė turizmo kooperatyvo "Kuprinė" vadovas K.Damulevičius, sudaręs turistinės paslaugos sutartį su Aleksote veikusiu Kauno aviacijos būriu.

Būtent jis, K.Damulevičius, parinko į tą skrydį bendraminčių grupę, kurioje buvo Virginijus Sapranavičius su sūnumi, Vytautas Juodis, Antanas Sadeckas, Steponas Stankevičius, J.Klėmanas ir kiti kauniečiai.

Išsaugojo kamerą

Pasak J.Klėmano, Aleksoto aerodromo apsaugos žmonės "nepastebėjo" po jo švarko atlapu paslėptos filmavimo kameros, nors taisyklės draudė tokius daiktus įsinešti į lėktuvą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

vvvnnm

vvvnnm portretas
25 metai atgal toks vaizdelis buvo ,prie ko 2014metai ...Tokio vaizdelio neliko...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių