- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
LNK reportaže cituotas Lenkijoje šokiruojančiu vadinamas į atsargą išėjusio generolo interviu, atskleidžiantis, kodėl Lenkija nusprendė smarkiai ginkluotis. Esą pernai nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip juos planavo ginti NATO: rusams atiduodant pusę Lenkijos, o NATO paramos laukiant prie Varšuvos ir tik po pusmečio. Lietuvos politikai pripažįsta – iki invazijos į Ukrainą ir Lietuvoje planuota įsileisti priešą, tačiau dabar esą situacija visai kita.
Perrinkimo siekiančios Lenkijos valdžios vienas pagrindinių kozirių – grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos akcentavimas. Praėjusią savaitę lenkams parodyti už jų mokamus mokesčius masiškai perkami nauji tankai, raketos, kiti ginklai. Kodėl lenkai po invazijos į Ukrainą ėmė taip smarkiai ginkluotis, papasakojo į atsargą išėjęs generolas Jaroslawas Kraszewskis: esą nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip NATO iki invazijos į Ukrainą buvo pasirengusi ginti Lenkiją – rusams būtų atiduota pusę Lenkijos iki Varšuvos.
„Idėja buvo įsileisti priešą į savo teritoriją, kuo labiau jį nualinti, suteikti laiko atvykti Aljanso pajėgoms. Buvo manoma, kad mes atiduodame žemes iki Vyslos. Vysla yra galutinė gynybinė linija ir nuo šios linijos kartu su Aljanso pastiprinimo pajėgomis mes pradedame atgauti teritoriją“, – interviu teigė atsargos generolas.
Anot Lenkijos generolo, pagal ligšiolinius planus Varšuva galėjo tapti fronto miestu, o NATO pagalba atvyktų tik nuo 180 karo dienos.
„Reikėtų daryti prielaidą, kad Balstogė bus sulyginta su žeme. Didžiausius nuostolius patirs Suvalkai, Liublinas, Žešuvas. Nusprendėme, kad negalime leisti kažko panašaus. Turime kariauti į rytus nuo savo sienų. Pradėjome pirkti įrangą“, – cituotas J. Kraszewskis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Prieš metus Estijos premjerė kalbėjo, kad kol ateis NATO pagalba, visa Estija gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus, Baltijos šalys – okupuotos bent pusmečiui.
Lietuvos politikai pripažįsta – dar iki praėjusių metų NATO planai numatė, kad Rusija gali žengti į Lietuvą. Lietuvoje vyktų aktyviausi mūšiai.
„Interpretacijos, kad kažkiek leistų į vidų įeiti, aš tikrai nesiryžtu kalbėti apie tai, kiek į gylį įeitų, ir tada duotų atkirtį – taip, tokioms interpretacijoms erdvės buvo“, – patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pagal iki invazijos į Ukrainą galiojusius planus, pirmiausia rusus būtų stabdžiusi Lietuvos kariuomenė su keliais tūkstančiais Lietuvoje jau esančių sąjungininkų.
Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos.
„Rėmėsi, sakykime, tokiu pajėgų pritraukimu jau vykstant gynybai principu. Vadinasi, neišvengiamai reikėtų įsileisti priešą į teritoriją, kad NATO sugeneruotų pakankamą pajėgų kiekį, kad galėtų kontratakuoti ir priešą išstumti, atstatyti situaciją“, – aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Teigiama, kad dabar situacija visiškai kita. Liepą Vilniuje NATO iš esmės pakeitė gynybos planus, pajėgas į bet kurią vietą galima permesti agresijai net neprasidėjus, pasirodžius ženklams, kad puolimas planuojamas. Ukrainoje ženklų buvo bent prieš pusę metų.
Teigiama, kad pagal naujus planus priešo pajėgos būtų naikinamos jau nebe NATO šalių teritorijoje.
„NATO išsikėlė ambiciją apsiginti nuo pat pirmojo centimetro, colio, kaip įvardija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos“, – pakeitimus aiškino K. Budrys.
Tačiau net ir su naujais planais siūloma neturėti iliuzijų, kad būtų išvengta mūšių Lietuvos ar kitos NATO narės teritorijoje.
„Gynyba yra toks dalykas, kad kažkur prasiveržia, kažkur sustabdai. Kalbėti, kad nuo pirmo colio pradės ginti yra šiek tiek metaforiška ir poetiška, nes, vis dėlto, vis tiek gali ir įvažiuoti tankas į tos kitos šalies teritoriją, ir kareivis gali įbėgti į tą teritoriją, be abejo, bet ta gynyba prasideda neįleidžiant priešo kuo giliau“, – sakė kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
NATO generolai pabrėžia – viena yra planus turėti, kas kita – juos įgyvendinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai2
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Minimos pasieniečio G. Žagunio 33-iosios žūties metinės
Penktadienį bus minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 33-iosios mirties metinės. ...
-
Kauniečiai fiksuoja itin žemai skrendančius karinius sraigtasparnius: gali ir stogą nurauti40
Panemunėje užfiksuotas karinio sraigtasparnio skrydis visiškai virš gyvenamųjų namų. Kauniečiai tikino, kad net langai ir stogas drebėjo. ...
-
Nacionalinio stadiono telenovelėje naujas posūkis – lyg spjūvis visiems vilniečiams į veidą17
Vilniaus Nacionalinio stadiono telenovelė pasiekė naują stadiją. Sostinės taryba pritarė patobulintam statybų projektui, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas rekomendacijas. ...
-
A. Bilotaitė apie Lietuvos pasų atiminėjimą: tikrai nėra maloni situacija13
Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei prašant laikinai sustabdyti Lietuvos pasų atiminėjimą iš kitą pilietybę turinčių Lietuvos piliečių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina ieškanti situacijos spr...
-
Kubos piliečiai stabdė eismą Medininkuose: į Baltarusiją grąžinti nepavyko, jie liko Lietuvoje23
Per Medininkų kontrolės punktą į Baltarusiją grąžinamiems septyniems Kubos piliečiams atsisakius palikti šalį ir sustojus ant važiuojamosios dalies, punkte laikinai buvo stabdomas eismas, šiuo metu kubiečiai grąžinti į Lietuvą. ...
-
Ugniagesiai piketuoja dėl prastų sąlygų: A. Bilotaitė teigia, kad jos gerėja6
Ketvirtadienį ugniagesiams gelbėtojams surengus piketą dėl pernelyg mažo finansavimo pareigūnams, ministrė Agnė Bilotaitė apgailestauja, jog profesinės sąjungos pasirinko ne patį konstruktyviausią būdą megzti dialogą su Vidaus reikalų minister...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius8
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Aistros nerimsta: dėl to, kad už referendumą užsienio lietuviai balsavo mažiau, kaltas paštas?7
Emocijos po nepavykusio referendumo nerimsta. Susirinkę visų partijų atstovai žada, jog daugybinę pilietybę, jei ne referendumu, vis tiek sugalvos, kaip įteisinti. Net prašo moratoriumo – kol klausimas neišspręstas, laikinai lietuvi...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...