- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Realybė: „Taip jau susiklostė, kad mano gyvenimas visą laiką susijęs su gamta“, – sako fotografė J. Pacholčišina.
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
-
Fotografei meilę egzotiniams gyvūnams įskiepijo tėtis
Fotografę Jeleną Pacholčišiną meilė gamtai, o ypač – egzotiniams gyvūnams lydi nuo vaikystės. Ją įskiepijo tėvas, kuris dar 1964 m. įsigijo pirmąjį akvariumą – taip prasidėjo jo draugystė su įvairiais įdomiais gyvūnais, kurią jis perdavė ir savo vaikams. „Nuo pat mano vaikystės mūsų namuose gyveno įvairūs driežai, chameleonai ir kitos įdomybės“, – sako Jelena.
Spalvingos ir nuodingos
Feisbuke dažno dėmesį patraukia Jelenos skelbiamos spalvingų varliukų nuotraukos. Tai jos namuose gyvenančios medlaipės ir laipalaipės varlės – varliagyvių genties atstovės.
„Šie maži varliukai iš tikrųjų yra labai pavojingi ir nuodingi padarai, vieni iš nuodingųjų gamtos pasaulio gyvūnų, – sako moteris. – Gyvendami natūraliomis sąlygomis jie minta vabzdžiais, dėl kurių jų gleivės tampa nuodingos. Kadaise indėnai jų nuodus naudojo strėlėms tepti. Gyvendami nelaisvėje jie tų medžiagų negauna ir toksiškumas slopsta, tačiau po kontakto su jais reikia kruopščiai nusiplauti rankas.“
Šių varlių yra skirtingų rūšių, porūšių, o taip pat spalvų variacijų. Pašnekovės namuose esančiuose terariumuose jų gyvena apie 20 – geltonajuostės (Dendrobates leucomelas), žalios ir juodos spalvų (Dendrobates auratus), juodakojės (Phyllobates bicolor), dėmėtosios (Ameerega picta) ir trijuostės (Ameerega trivittata) varlės.
Natūraliomis sąlygomis gamtoje šie varliagyviai gyvena Pietų ir Centrinės Amerikos miškuose, puikiai laipioja medžiais ir krūmais.
„Susidomėjome šiomis varlytėms kažkada pamatę jas internete. Patraukė jų neįprasta išvaizda – sutikite, atrodo jos tikrai įspūdingai. Pradėjome domėtis jų gyvenimo sąlygomis ir nusprendėme įsigyti. Kadangi esu fotografė, šios varlytės man yra puikus modeliai“, – juokiasi moteris.
Ypatybės: J. Pacholčišinos auginami spalvingi varliukai – gražūs pažiūrėti, tačiau labai nuodingi gyvūnai. / J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.
Būtinos specialios sąlygos
„Gamtoje šie gyvūnai dauginasi ištisus metus, tačiau namuose jiems reikia sudaryti ramias sąlygas. Daroma tai gana paprastai – įrengiant specialų terariumą. Tačiau mes veisimu neužsiimame, auginame jas dėl grožio, o perkame pas profesionalę veisėją“, – sako pašnekovė.
Varlytės Jelenos namuose gyvena dideliame akvaterariume, kuris buvo pagamintas savo rankomis. Jame yra tinkamas apšvietimas, šiluma (varlės mėgsta 25–28 °C temperatūrą dieną, naktį gali būti žemesnė), drėgmė (apie 70–100 proc.) ir, kas labai svarbu, – ventiliacija. Taip pat akvaterariume auga ir įvairių įdomių augalų, ypač retų orchidėjų.
Vyras mano pomėgiams neprieštarauja. Tiesa, kartais pasako, kad aš dėl tų savo gyvūnų esu šiek tiek išprotėjusi.
Maitinamos varlės kas antrą dieną. Jos minta mažomis musytėmis (drosophila melanogaster), kurias šeima veisia pati. Musytės tiesiog paleidžiamos į terariumą, o varlės jau pačios jas sumedžioja.
„Priklausomai nuo rūšies šios varlytės gali gyventi nuo 10 iki 25 metų. Pačiai seniausiai mūsų varlei jau apie 10 metų. Tad, nusprendus auginti tokius gyvūnus, reikia nusiteikti, kad tai atsakomybė ilgam“, – atkreipia dėmesį Jelena.
Pasak jos, informacijos apie tokių gyvūnų auginimą, jei kyla klausimų, ji dažniausiai ieško internete, įvairiuose specializuotose forumuose ir kt. Informacijos ten yra begalybė, tik reikia mokėti atskirti, kas tinka ir patikima. Tačiau turint tokią ilgametę egzotinių gyvūnų laikymo praktiką, kokią turi jos tėtis, papildomos informacijos prireikia retai – yra baziniai tokių gyvūnų laikymo principai, kuriuos svarbu žinoti ir jų laikytis.
Tradiciška: Jelenos namuose gyvena ir daugumai įprasti gyvūnai – dono sfinksė Vanessa, juodos ir baltos spalvų katytė Musia. / J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.
Gyvenimas su gamta
„Egzotiniai gyvūnai yra bendra mano ir mano tėvo meilė, – sako Jelena. – Nors gyvūnų priežiūra daugiausia užsiima jis, tačiau kartu auginame, diskutuojame. Kiti mūsų šeimos nariai turi savo pomėgių. Mano vyras, nors pats ir nelabai domisi egzotiniais gyvūnais, tačiau mane palaiko ir mano pomėgiams neprieštarauja. Tiesa, kartais pasako, kad aš dėl tų savo gyvūnų esu šiek tiek išprotėjusi.“
Be spalvingų varliagyvių, šeimos namuose šiuo metu dar gyvena maži driežiukai gekonai (Lepidodactylus Lugubris), taip pat skiauterėtasis gekonas (Correlophus ciliatus). Akvariumuose auginami akvariumo augalai, veisiamos žuvytės ir akvariumo krevetės.
J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.
Namuose karaliauja ir dvi katytės – dono sfinksė Vanessa, juodos ir baltos spalvų katytė Musia.
„Esame žmonės, kurie labai myli gamtą, todėl neįsivaizduojame savo gyvenimo be gyvūnų“, – sako pašnekovė.
Jos meilę gamtai atspindi ir kiti pomėgiai – kambariniai augalai, o pastaruoju metu ir daržininkystė.
„Tai – mano nauja aistra, kurį atsirado prieš kelis metus įsigijus kotedžą šalia Vilniaus, – pasakoja Jelena. – Dar mėgstu ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, grybauti, važiuoti prie ežero su palapinėmis. Taip jau susiklostė, kad mano gyvenimas visą laiką susijęs su gamta“.
J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.
Ar moteris ir fotografuoti labiausiai mėgsta gamtą? Pasirodo, ne visai taip.
„Esu fotografė, tačiau šiuo metu dirbu kitą darbą – esu komandos vadovė. Fotografiją kol kas pasilikau hobiui. Profesionaliai fotografavau devynerius metus. Dažniausia tai buvo šeimos, asmeninės portretinės fotosesijos, krikštynos ir kt. Bet ypatingą vietą mano kaip fotografės gyvenime visada turėjo moterų asmeninės portretinės fotosesijos. Man be galo patinka, kaip moteris atsiskleidžia, norisi perteikti ir parodyti žmonėms ne tik išorinį, bet ir vidinį moters grožį“, – sako J. Pacholčišina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją3
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje8
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Galvosūkis net teisininkams: (ne)galima viešinti girtų vairuotojų tapatybės
Neblaivi prie vairo pagauta moteris laimėjo teismą prieš jos veidą išviešinusius žurnalistus. Ar reikia viešinti nusižengimą padariusio privataus asmens tapatybę, nesutaria ne tik paprasti žmonės, bet ir teisininkai. Sutari...
-
Netiki valdžios pažadais: ar neprireiks pedagogams vėl rengti streiko?
Vyriausybė mokytojams pažadėjo, kad šiemet jų alga kils iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir viršys 2,5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, vidurkį. Tačiau valstybės kontrolės duomenys rodo, kad šį pažadą i...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...