- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiltais ir arkomis papuošti euro banknotai keičia dizainą, ir tikimasi, kad naujas įvaizdis bus atrinktas jau iki kitų metų. Kaip atrodys naujas euras spręs komisija, tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad vieną iš septynių temų sugalvojo Lietuvos menininkė Marija Marcelionytė-Paliukė. Ją ir kalbino LNK žurnalistė.
– Iš karto norisi pasiklausti, kai sulaukėte tokio pasiūlymo, ar tai buvo artima, ar buvo įdomu, netikėta prisidėti kuriant naujus euro banknotus?
– Viskas, ką jūs išvardinot, yra tiesa, viskas tinka. Aišku, visų pirma savęs klausiu – kodėl aš? Nes, atrodo, visi gali būti, tik ne aš. Toks kartais būna tas pirmas įspūdis. Bet darbas, kuris vyko devynis mėnesius, toks intensyvus darbas su kitais visais deleguotais nariais parodė, kad gal visai aš ten buvau savo vietoje, nes menininkas toks žmogus, kuris įneša tam tikrų įdomių dalykų, kartais iš šono galbūt atrodančius biurokratinių ar kažkokių technokratinių veiksmų.
– Dabartinė euro valiuta turi tiltus. Tai yra įsivaizduojami, nekonkretūs, jokiam miestui nepriskiriami objektai. Šių būsimų Europos banknotų temos yra septynios, kokias temas nešėtės, kas kūrėsi galvoje ir kokią temą pasiūlėte jūs?
– Mano tema yra paukščiai. Ji turi ir išplėstinį pavadinimą – paukščiai laisvi, atsparūs ir gražūs. Man, kaip menininkei, buvo labai svarbu kaip aš galiu tą temą konceptualizuoti. Ji tokia paprasta atrodo, toks artimas dalykas kiekvienam iš mūsų, nes paukštis mus lydi nuo vaikystės iki tol, kol iškeliaujam pas paukščius ir skraidom danguje, dėl to, kad kažkada Leonardas da Vinčis pasižiūrėjo į paukščio sparną ir kitus dalykus. Ir ši tema, mano požiūriu, yra labai universali ir jai negalioja jokie laiko limitai, politiniai sprendimai ar panašiai. Ji leidžia kalbėti apie klimato kaitą, ekologiją, žinias, mokslą. Galų gale, banknotai, kaip aš įsivaizduoju, kaip menininkė, kūrėja – ir su tokia vizija ėjau visą laiką, galvojau ne filosofiškai, o vizualiai – turėtų būti beprotiškai gražūs, spalvingi, turėtų daug faktūros. O ypač galvojant, pavyzdžiui, ką minėjau jau nuo pirmo susitikimo mūsų ekspertų grupėje, jie lengviau ar net humaniškiau cirkuliuotų tarp regos negalią turinčių žmonių. Ypač dabar, kai yra tiek daug naujų technologinių sprendimų, spaudos galimybių ir panašiai, jie galėtų būti beveik taktiliniai visu paviršium.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Šalia jūsų nuostabios temos – paukščiai – dar yra Europos kultūra, Europos vertybės, atspindėtos gamtoje, ateitis jūsų rankose, kartu statome Europą – tokia tema simbolizuoja kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimą ir žmonių gyvenimą kartu Europoje, upės – gyvybės vandenys Europoje. Kiekvienas gali balsuoti, šita tema bus išrinkta iki 2024 m. Ir taip pat buvo svarbu, Europos centrinis bankas paminėjo, kad jų tikslas yra, jog šitie Europos banknotai būtų ir saugesni, ir tvaresni. Ar kurdami galvojote, kaip šitie banknotai turi dar padėti gamtai?
– Šitas klausimas išties buvo akcentuojamas ir apie tai galvojama, kalbama ir apie popierių, ir apie perdirbtus pluoštus, ir apie kitus dalykus, kurie kuo mažiau terštų gamtą. Kitas dalykas – galvojama apie skaitmeninį eurą, tuo pačiu skaitmeninio euro diegimą, bet tikrai yra komunikuojama, kad popierinis pinigas turi gyvuoti, nes per jį žmonės suvokia savo šaknis.
– Paskutinis klausimas – kaip menininkei. Kaip pačiai prisidėti galbūt prie Europos valiutos gimimo, koks jausmas?
– Labai labai įdomus. Ir aš suprantu, kad tai yra vieną kartą gyvenime nutinkantis stebuklas ar galimybė. Iš šono galbūt atrodo kaip stebuklas, bet, kaip ir visuose darbuose, kai patenki iš vidaus, prasiplečia viskas, sužinai begalę dalykų, apie kuriuos nesi niekada pagalvojęs ir nepagalvotum. Tai aš labai tikiuosi, kad žmonės netgi dabar, kol dar nepasikeitę eurai truputėlį gal stabtels akimirkai ir juos pačiupinės, pamąstys, kiek visa tai trunka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,421 proc.
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,421 proc. ...
-
„LTG Infra“ už 3,4 mln. eurų modernizuos devynias pervažas ruože Vilnius–Klaipėda
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ modernizuos devynias prioritetines pervažas geležinkelio ruože Vilnius–Klaipėda. ...
-
Aplinkosaugininkai: „LTG Infra“ sutvarkė 2 tūkst. senų pabėgių
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) nurodymu, sutvarkė 2 tūkst. tonų senų medinių pabėgių Radviliškyje. ...
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“1
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
LEA: per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc. Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kainų šuolį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių jėgainių generacija regione, išaugęs var...
-
Tyrimas: 52 proc. gyventojų draudžia sau priklausantį būstą
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) valdo savo būstą ir yra pasirūpinęs jo draudimu, 31 proc. – draudimo neturi, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. ...
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...