- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sveikatos apsaugą, politiką – tai vienos dažniausių sričių, su kurių patikimumo klausimais susiduria gyventojai.
Svarbu demaskuoti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Šia apklausa EK atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.
Karas, politika, sveikata
Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkos ir paslaugų sektoriaus, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.
Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.
Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, šnipinėjimą, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.
61 proc. – tiek apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
Skatina vadovautis faktais
Pagrindinis EK projekto tikslas – išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.
„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio skirti dezinformacijai demaskuoti ir stabdyti. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“, – sako A. Kazlauskaitė.
Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos, – tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis.
Ieško paprastų atsakymų
Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.
„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nepatrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“, – teigia I. Zokas.
Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, apie kurias nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tose, apie kurias visi turi bent šiek tiek žinių, – ekonomiką, politiką ir pan.
„Be abejo, dabar turime techninių priemonių lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“, – svarsto sociologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiauliuose – dar vienas filosofo S. Šalkauskio atminimui skirtas akcentas
Šiauliuose, greta Stasio Šalkauskio gimnazijos, atidengtas dar vienas šiam filosofui atminti skirtas akcentas – skulptūra „Obuoliukas“ su S. Šalkauskio citatomis, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Seimas nelinkęs griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus2
Seimas nepritarė Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. ...
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
A. Maldeikienė dėl P. Gylio pareiškimų kreipėsi į teismą, prašo priteisti 10 tūkst. eurų49
Europos Parlamentaro narė, konservatorė Aušra Maldeikienė (dabar pasikeitusi pavardę į Seibutytės) kreipėsi į teismą dėl buvusio užsienio reikalų ministro Povilo Gylio pareiškimų apie ją ir jos tėvą. ...
-
Seimo „darbiečiai“ turi pasiūlymą dėl draudimo rūkyti daugiabučiuose11
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai siūlo atsisakyti šiuo metu galiojančios tvarkos, pagal kurią daugiabučių namų balkonuose, terasose draudžiama rūkyti, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. ...
-
VRM atmeta kritiką dėl proaktyvių institucijų veiksmų naikinant Lietuvos pilietybes5
Vidaus reikalų ministerija (VRM) atmeta ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kritiką, kad Lietuvos pilietybės iš užsienyje gyvenančių lietuvių atiminėjamos proaktyviais institucijų veiksmais. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti septyni migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti septyni neteisėti migrantai, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gegužės 18-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 18-oji, šeštadienis, 20 savaitė. ...
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių7
Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...