- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba sekmadienį patvirtino kandidatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose sąrašą, jo vedliu tapo dabartinis europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Pirmajame sąrašo dešimtuke toliau rikiuojasi europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, europarlamentaras Liudas Mažylis, Seimo vicepirmininkė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Seimo narys Matas Maldeikis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narys Audronius Ažubalis ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Sąraše taip pat patvirtinti karininkas ir karybos apžvalgininkas Aurimas Navys, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė, Jonas Gudauskas, Arvydas Pocius, Emanuelis Zingeris, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Angelė Jakavonytė, Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas ir Liuda Pociūnienė.
Sąrašas patvirtintas po pernai rudenį vykdyto reitingavimo – šią atranką vykdė daugiau nei 5,5 tūkst. asmenų, skelbta, jog 3 tūkst. jų nepriklausė partijai.
TS-LKD sekmadienį taip pat patvirtino EP rinkimų programą, kurios pagrindiniai akcentai – būtinybė išsaugoti stabilumą Rytų Europoje bei įgyvendinti Rytų partnerystės tikslus, pagrindinį dėmesį skiriant Ukrainos narystei ES.
Stabilumas, pasak konservatorių, įmanomas tik įvykus geopolitinėms transformacijoms regione, „įskaitant Rusiją ir Baltarusiją“.
„O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Taip atsivertų galimybės pozityvioms permainoms šiame regione“, – teigiama programoje.
TS-LKD pabrėžia svarbiausią siekį „padaryti viską“, kad ES „efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę“, vienas svarbiausių keliamų tikslų – dėti pastangas EP dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo įstojimo į ES iki 2030 metų, siekiant užbaigti derybas 2027-aisiais, kuomet Lietuva antrąkart pirmininkaus ES Tarybai. Taip pat – įvairiais formatais siekti, kad Ukraina artimiausiu metu būtų pakviesta narystei NATO.
Taip pat žadama plėtoti „būsimos demokratinės Baltarusijos“ europinės integracijos perspektyvas, rūpintis demokratinės Armėnijos suartėjimu su Europos Sąjunga, užtikrinti Vakarų Balkanų valstybių stabilumą ES atveriant jiems „integracijos duris“, siekti
„Pasisakome už galutinį žemyno suvienijimą, priimant į ES visas valstybes, kurios atitinka įprastinius narystės kriterijus“, – teigiama partijos programoje.
Eurointegraciją siūloma vykdyti dviem etapais pritaikant „greitąjį modelį“, kuomet Ukraina, Sakartvelas ir Moldova bei Balkanų valstybės galėtų įgauti europinį statusą, kokį šiuo metu turi Norvegija, tuomet siekti „Ukrainos visateisės narystės ES“.
Taip pat žadama siekti Rusijos ir Kremliaus atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje bei pasirengimui bendradarbiauti su demokratinėmis jėgomis Rusijoje „po Putino režimo griūties“.
TS-LKD kelia tikslus išsaugoti ES geopolitinę partnerystę su JAV, įgyvendinti vieningą strategiją „Kinijos mažiau Europoje; Europos mažiau Kinijoje“, plėtoti prekybos santykius su Lotynų Amerika, Centrine Azija, Afrika.
Partijos programoje – siekti nuoseklios ES raidos strategijos, kuri užtikrintų didesnį Lietuvos geopolitinį saugumą ir gyventojų gerovę, siekis užtikrinti finansavimą išorės sienų apsaugai, stiprinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija, telkti kibernetinio saugumo pajėgumus.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
G. Nausėda pasidalijo jautria nuotrauka: prieš 20 metų11
Socialiniuose tinkluose antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pasidalino prieš dvidešimt metų darytu kadru. Jame – dabartinis šalies vadovas užfiksuotas su buvusiu prezidentu Valdu Adamkumi, praneša LN...
-
G. Nausėdos ir I. Šimonytės ginčas dėl partnerystės: vienas kitą kaltina nesąžiningu kalbėjimu8
Partnerystės klausimas išlieka vienu iš esminių nesutarimų tarp antrosios kadencijos šalies vadovo poste siekiančio Gitano Nausėdos bei konservatorių kandidatės, premjerės Ingridos Šimonytės. ...
-
G. Nausėda atmeta kritiką dėl paskelbtos informacijos: norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų7
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda tikina jau kelias savaites žinojęs detales apie rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, o kritiką jam vertina kaip konservatorių puolimą. Visgi, jo politinė oponentė Ingrida &Scaro...
-
G. Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos vėžlio žingsniu9
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Ta...
-
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo9
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. ...
-
Šalies vadovai mano, kad Lietuva turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti mobilizuojamus vyrus
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva iš esmės turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti užsienyje gyvenančius mobilizuojamus vyrus. ...
-
R. Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato: pateikė prašymą VRK50
Priesaiką sulaužęs ir šiurkščiai Konstituciją pažeidęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato. ...
-
Premjerė neatmeta draudimo mokesčio idėjos52
Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas. ...