- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicijos atstovai teigia valdančiųjų rengtas Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių mero rinkimų palaikantys avansu.
Konstitucijos pataisai po svarstymo procedūros antradienį pritarė 124 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė.
„Šiandien frakcija balsuos avansu, tikiuosi, kad iki pirmo balsavimo dėl Konstitucijos priėmimo matysime įstatymo projektą“, – antradienį per plenarinį posėdį sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
„Socialdemokratai renkasi mažesnį blogį, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų“, – tvirtino kitos opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas, argumentuodamas, kodėl socialdemokratai balsuos už projektą.
Anot jo, dabar nepritarus Konstitucijos pataisai, dėl įstatymų leidybos procedūrų ir privalomų terminų 2023 metais tiesioginiai merų rinkimai būtų negalimi.
Seimo opozicijos atstovai svarstomą pataisą labiausiai kritikuoja dėl to, kad ji neapibrėžia, kokios būtų tiesiogiai renkamo mero funkcijos – ar jis būtų tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.
Socialdemokratai renkasi mažesnį blogį, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų.
„Jeigu jų funkcijos būtų apižbrėžtos įstatyme kartu su teikiamomis Konstitucijos pataisomis, nekiltų abejonių“, – tvirtino opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.
Konservatorius Jurgis Razma pripažino, kad siūlomas Konstitucijos pataisos projektas yra bendro pobūdžio. Anot jo, kita vertus, jis leidžia įstatymu įgyvendinti bet kokį mero statusą.
„Tai tam tikras testas mūsų politinei brandai, gebėjimui pasiekti kompromisą. (...) Bandydami Konstitucijos pataisa įteisinti kokį nors statusą, būtume pasmerkti žlugti“, – antradienį kalbėjo J. Razma.
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Birželį pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos, jų nuomonės išsiskiria tik dėl mero statuso – ar tai turi būti tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.
Todėl valdantieji siūlo Konstitucijoje įteisinti tik pačius merų rinkimus, o vėliau spręsti dėl jų statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų: pradedami skaičiuoti balsai2
Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento. ...
-
Kauniečiai balsavo aktyviau nei Lietuva: žmonės sąmoningėja2
Kauno miesto rinkimų apygardos duomenimis, iki 19 val. savo nuomonę prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išreiškė 59,55 proc. kauniečių. ...
-
Policijos atstovas: per rinkimus ikiteisminių tyrimų nepradėta
Vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų. ...
-
Nacionalinis krizių valdymo centras: per rinkimus rimtų incidentų nefiksuota
Nacionalinis krizių valdymo centras sako, kad, vykstant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės, rimtų incidentų nefiksuota, tarnybos pasiruošusios reaguoti, jei tokių bus. ...
-
Užsienio žiniasklaidos akimis: Lietuvos prezidento rinkimuose dominuoja saugumo tema3
Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros. ...
-
Prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei 2019 metais: ar verta tikėtis staigmenų?1
Sekmadienį vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas veikiausiai bus keletu procentinių punktų didesnis nei prieš penkis metus, sako „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, galima tikėtis, kad prie balsad...
-
Nusivylimas: ne visi rinkėjai ligoninėse galėjo balsuoti5
Pagal rinkimų įstatymą numatyta, kad rinkėjai, kurie rinkimų dieną guli ligoninėje balsuoja iš anksto, tačiau liko ir pamirštų. ...
-
Balsavimo rezultatus žada po vidurnakčio: pirmiausiai skaičiuos prezidento rinkimų biuletenius2
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyksta ramiai, kol kas nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų. ...
-
Prezidento rinkimuose sudalyvavę vilniečiai: rinkomės patikimą ir patriotišką kandidatą8
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams, savo balsą atiduoti atėję piliečiai teigia, kad pagrindinis jų pasirinkimo motyvas – kandidatų patriotiškumas bei gebėjimas užtikrinti stabilumą šalyje. ...
-
Vyriausybė ketina skirti Valstybės duomenų agentūros vadovę J. Petrauskienę antrajai kadencijai
Valstybės duomenų agentūros generalinę direktorę Jūratę Petrauskienę ketinama skirti antrajai penkerių metų kadencijai. ...