„Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse. Ne dėl to, kad politika yra peržiūrima, bet mes turime adaptuotis prie pasikeitusios Rusijos laikysenos regione, kiek tai yra susiję su nestrategine branduoline ginkluote“, – antradienį Žinių radijui teigė K. Budrys.

„Mes tos branduolinės retorikos, vadinamo branduolinio žvanginimo, girdime nuolat, tad turime į tai reaguoti. (...)Vienas iš dalykų, apie ką reikia kalbėti – Europoje dislokavimo vietos gali būti kitos. Tai yra ilgas procesas. Pradėti apie tai diskutuoti viešai yra tinkama vieta ir laikas“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius.

Mes tos branduolinės retorikos, vadinamo branduolinio žvanginimo, girdime nuolat, tad turime į tai reaguoti.

ELTA primena, kad A. Duda interviu laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda.

Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.

JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.

Prezidento patarėjas: pažanga yra, tačiau plėsdama priedangų tinklą Vyriausybė galėtų būti nuoseklesnė

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas K. Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė.

„Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti. Čia centrinės valdžios lyderystės visų pirma klausimas, nes jeigu darome tokiomis namudinėmis prekėmis, priemonėmis ir kas po ranka papuola civilinę saugą (...). Tai gaunasi taip, kaip gaunasi. Turime pasigaminę lipdukų, einame ir klijuojame ant to, ką matome“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Turime pasigaminę lipdukų, einame ir klijuojame ant to, ką matome.

Tai jis pabrėžė VRM pirmadienį pristačius Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatyta, kaip iki 2030 metų bus kuriama šalies civilinės saugos sistema, plečiamas priedangų tinklas, gyventojų perspėjimo sistema.

Visgi, K. Budrio vertinimu, Vyriausybei vis dar trūksta nuoseklumo, taip pat aiškių prioritetų užtikrinant civilinę saugą. Tam, anot prezidento patarėjo, ji turėjo jau praėjusiais metais parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą.

„Žinoma, tiek įspėjimo, informavimo sistemai, tiek evakuacijai, tiek kas susiję su gyventojų apsauga, priedanga – reikia papildomų finansų“, – kalbėdamas apie vėluojantį priedangų įrengimą pridūrė prezidento patarėjas.

Tiesa, anot jo, sunkumų įgyvendinant civilinės saugos programą gali kelti ir tai, kad ją pavesta įgyvendinti skirtingoms institucijoms.

„Kitas svarbus dalykas, kad tas darbas būtų tokiu linijiniu būdu organizuojamas ir kad nereikėtų taisyti prieš tai padaryto darbo, kaip kad ir su priedangų inventorizavimu. Mes turėjome vienokį apsirašymą, (...) suinventorizavome, sužiūrėjome, o dabar turime Statybos techninį reglamentą, kuriame surašyta, kokie yra reikalavimai (...) Jeigu dabar peržiūrėtume ir dar kartą inventorizuotume tas sužymėtas tas priedangas, turbūt jos irgi ne visos atitiktų. Tai nėra savaime blogai, jei tai vyktų nuosekliai“, – aiškino K. Budrys.

Jis taip pat akcentavo, kad norint efektyviau užtikrinti civilinę saugą reikia didesnio centrinės valdžios, savivaldos, verslo bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.

VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įrengta priedangų, kuriose galėtų pasislėpti 36 proc. arba 1 mln. gyventojų.

LRT radijo debatuose pirmadienį prezidentas G. Nausėda tikino pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo jau nuveiktus darbus ir teigė jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.