Quantcast

L. Linkevičius apie Rytų partnerystę: deklaracija tikrai turi ateitį

Rytų partnerystės forumo susitikime Rygoje buvo pasiekta viskas, ko buvo tikimasi, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pabrėžia, kad manantieji, jog tokiu būdu bus bandoma į Europos Sąjungą (ES) integruoti šešias buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, klysta.

„Manau, kad tie, kurie teigia, jog visa tai, ką čia veikiame, neturi nieko bendro su naryste ES, formaliai yra teisūs, nes Rytų partnerystės programa – tai nėra narystės proceso dalis, bet jie tikrai neteisūs, visiškai nuo to atsiribodami. Tai, kas čia vyksta, ir asociacijos susitarimų įgyvendinimas, yra ne kas kita kaip politinės asociacijos stiprinimas, ekonominės integracijos su ES stiprinimas. Tai yra ne kas kita, kaip europinis kelias. Paneigti šio proceso tiesiog neįmanoma“, – LRT Radijui sako L. Linkevičius.

– Koks buvo pasirašytos deklaracijos turinys?

– Dokumente tikrai išvydome tai, ko tikėjomės. Taip pat ir dėl mūsų pastangų yra išpildyti daugelis akcentų. Tai yra viziją į ateitį. Ši programa tikrai turi ateitį. Ateityje bendradarbiausime, diferencijuotai žvelgdami į savo bendradarbiavimą su partneriais, nes jie yra labai skirtingi. Tai parodė ir šios deklaracijos derinimas.

Kai kurie politiniai vertinimai skyrėsi. Kai kurios šalys iš mūsų partnerių nori tapti ES narėmis. Kitos – gana stipriai asocijuotos su Rusija. Jų požiūris į veiksmus Ukrainoje arba Krymo aneksiją kiek švelnesnis negu ES. Taip pat yra, pavyzdžiui, nuolatiniai Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimai dėl Kalnų Karabacho. Tikėtis bendros nuomonės šiais aspektai – sunku.

Jeigu kalbėtume apie kitus pagrindinius aspektus, vis dėlto tai [deklaracija – LRT.lt] yra mūsų partnerių europinių aspiracijų pripažinimas arba europinio kelio pasirinkimas. Manau, kad tai – labai svarbus akcentas. Yra parengtas labai pozityvus ir optimistinis tekstas dėl bevizio režimo, nes tokios šalys, kaip Gruzija ar Ukraina, padarė pažangą. Manau, kad, jeigu Gruzija atliks kai kuriuos numatytus darbus, dar šiais metais galėtų tikėtis bevizio režimo pritaikymo. [...] Moldovai, kaip žinia, bevizis režimas įvestas jau praeitais metais. Jis labai svarbus paprastiems piliečiams. Ir Ukraina gali pasistūmėti į priekį, bet apie tai sunkiau kalbėti, nes ten vyksta karas.

Noriu pastebėti, kad nuo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje yra pasiekimų: pasirašyti trys asociacijos susitarimai, pradėtas įgyvendinimas, padidėjusi prekyba su ES. Dokumente pabrėžta, kad Ukraina jau daugiau neatidėlios laisvos prekybos sutarties ir pradės ją įgyvendinti nuo sausio 1 d. Visa tai vyksta nepaprasto, beprecedenčio spaudimo sąlygomis. Tą spaudimą reikėtų įvardyti kaip karą Ukrainoje, slenkančią aneksiją tam tikrose Gruzijos teritorijose arba spaudimą Moldovai. Nepaisant visų skeptikų balsų, ši partnerystės programa turi ateitį ir viziją. Manau, kad galime tik teigiamai vertinti šiuos pasiekimus. Visada galima norėti daugiau. Galbūt mes ir norėtume daugiau, bet šioje situacijoje tikrai pasiekti labai pozityvūs rezultatai.

– Dar kalbant apie konfliktus, kas buvo sutarta dėl Krymo okupacijos sąvokos?

– Tai – tas atvejis, kai yra aiški ES pozicija. Ją esme ne taip seniai apibrėžę viršūnių susitikimo su Ukraina metu bendrame ES ir Ukrainos dokumente. Pasmerkta neteisėta aneksija. Ji – labai aiški. Bet tai yra padaryta tų šalių, kurios yra arčiau Rusijos. Statistiniu požiūriu, kai kuriais paragrafais, yra duotos nuorodos, kad interpretacija gali skirtis. Tiesiogiai tai nėra parašyta bendrame pareiškime. Tai yra vienas iš pavyzdžių, dėl kurių aspektų yra kilę niuansai ir nuomonių skirtumai.

– Dėl ko vis dėlto kilo nesutarimų, pasirašant šią deklaraciją?

– Jūs ir paminėjote – Krymo vertinimas, kokiais žodžiais mes įvertinsime tai, kas vyksta. Žinome, kas vyksta. Tai – aneksija. Pavyzdžiui, Kalnų Karabacho konflikto aspektai. Paprastai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano būna nesutarimų. Buvo gana ilgai diskutuota. Mes labai stipriai advokatavome ir siūlėme, kad bent jau būtų įrašyta formuluotė. Labai rėmėme formuluotę, kad pripažintume europinį mūsų partnerių pasirinkimą. Tai įrašyta tekste.

Manau, kad tie, kurie teigia, jog visa tai, ką mes čia veikiame, neturi nieko bendro su naryste ES, formaliai teisūs, nes Rytų partnerystės programa – tai nėra narystės proceso dalis, bet jie tikrai neteisūs, visiškai nuo to atsiribodami. Tai, kas čia vyksta, ir asociacijos susitarimų įgyvendinimas yra ne kas kita kaip politinės asociacijos stiprinimas, ekonominės integracijos su ES stiprinimas. Tai yra ne kas kita, kaip europinis kelias. Paneigti šio proceso tiesiog neįmanoma.

– O kaip vertintumėte ketvirtadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasakytus pareiškimus, kad ES vykdomas Rytų partnerystės projektas su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis nėra bendrijos plėtros įrankis.

– Aš tai ir norėjau pasakyti – tai nėra stojimo į ES proceso dalis. Tai formaliai nėra stojimo procesas. Kanclerė teisi, bet aš noriu ne paoponuoti, bet patikslinti – neigti, kad tai yra europinis kelias pagal logiką tiesiog neįmanoma. Tiesą sakant, neįmanoma ir pagal tekstą, kuris yra priimtas, nes apie europinę kryptį yra nurodyta asociacijos susitarimuose su tomis šalimis. Kaip jau sakiau, politinė asociacija arba ekonominė integracija su ES yra ne kas kita kaip europinis kelias. Tai – ne narystė. Tai nėra instrumentas siekti narystės, bet tai yra artėjimas prie Europos ir, be jokios abejonės, ES.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dieve

Dieve portretas
KOKS KVAILAS SNUKIS
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių