- Giedrė Baltrušytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Juodojo kaspino dienai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“.
Archyvo KGB dokumentų skaitykloje Vilniuje jau galima patyrinėti ir šį dokumentą, ir sovietų okupuotų Baltijos šalių disidentų pasirašytą memorandumą, ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas.
„Moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas išliko Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko ir Algirdo Statkevičiaus KGB bylose. A. Terlecko vadovauta Lietuvos laisvės lyga buvo viena pirmųjų organizacijų, pradėjusi viešai skelbti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolus dėl Baltijos valstybių pasidalijimo.
„Kitais metais mes minėsime Lietuvos laisvės lygos įsteigimo 40-metį. Lietuvos laisvės lyga buvo pati radikaliausia neginkluota antisovietinio pasipriešinimo organizacija. Jos įkūrėjas yra Laisvės premijos laureatas A.Terleckas. Ši organizacija yra mums reikšminga, svarbi tuo, kad ji kėlė viešai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą, reikalavo paskelbti Molotovo ir Ribentropo 1939-ųjų metų slaptuosius susitarimus ir panaikinti jų padarinius Lietuvai“, – sakė Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
Artėjant sovietų ir nacių suokalbio 40-mečiui, 1979-aisiais, Lietuvos laisvės lygos aktyvistai išplatino 80-ies mašinraščio puslapių „Moralinį ultimatumą Sovietų Sąjungos vyriausybei“ ir „Baltijos chartija“ kartais vadinamą 45 pabaltijiečių memorandumą, pasirašytą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos disidentų, tarp kurių buvo ir pats Andrejus Sacharovas.
Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė buvo raginamos išlaisvinti pavergtas Baltijos tautas, paskelbti Molotovo–Ribentropo paktą niekiniu ir likviduoti jo padarinius – išvesti iš Baltijos valstybių okupacinę kariuomenę.
„Šis moralinis ultimatumas Sovietų Sąjungos vyriausybei gal yra mažiau žinomas. Pirmiausia galbūt todėl, kad jis yra labai platus dokumentas, ne vieno lapo, ne dviejų lapų, jis buvo paskelbtas antisovietinėje nelegalioje spaudoje. Jis buvo orientuotas į Sovietų Sąjungos vyriausybę ir galbūt plačiau užsienyje jis nepasklido. Bet savo reikšme jis be abejo nenusileidžia 45 pabaltijiečių memorandumui“, – teigė N. Maslauskienė.
Remdamasis memorandumo argumentais, Europos Parlamentas 1983-iųjų sausio 13-osios dienos rezoliucijoje pasmerkė Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.
Patyrinėti „Moralinį ultimatumą“, 45 pabaltijiečių memorandumą ir Lietuvos laisvės lygos vadovų nuotraukas visuomenė gali Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje ir internete.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse prezidento rinkimus laimėjo E. Vaitkus: pasitelkė rusų kalba
Lietuvos prezidento rinkimuose į šalies vadovus kandidatavęs medikas Eduardas Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse. ...
-
G. Jeglinskas nesijaučia pralaimėjęs: rezultatas man yra puikus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu. ...
-
Antrajame kandidatų į prezidentus ketverte likęs A. Mazuronis rezultatą vertina gerai
Antrajame kandidatų prezidento rinkimuose ketverte pagal rezultatus liekantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako savo rezultatą vertinantis gerai, o dabar jėgas nukreipsiantis į pasiruošimą Seimo rinkimams šiemet spalį. ...
-
Prezidento rinkimai: R. Žemaitaitis pasiektą rezultatą vadina nerealiu
Šių metų sausį registruotos partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatenka, tačiau pasiektą rezultatą vadina nerealiu. ...
-
G. Nausėda skelbia laimėjęs pirmąjį prezidento rinkimų turą, I. Šimonytė – patekusi į antrąjį turą7
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad surinks daugiausiai balsų per pirmąjį rinkimų turą, o antrajame, jeigu tokio prireiks, tikisi kovos su premjere Ingrida Šimonyte. ...
-
Stebisi E. Vaitkaus populiarumu Šalčininkuose: šokas4
Save išsikėlusiam ir Kremliaus naratyvo skleidimu kaltinamam kandidatui prezidento rinkimuose Eduardui Vaitkui kol kas pirmaujant Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastarojo kandidat...
-
A. Zuokas: už I. Šimonytę balsavę žmonės serga Stokholmo sindromu4
Nors partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas prezidento rinkimuose palaiko Igną Vėgėlę, tačiau, anot jo, Gitanas Nausėda taip pat nebūtų „blogiausias variantas“ šalies vadovo poste. Tuo metu palaikan...
-
Pilietybės referendumo iniciatorė dar tikisi stebuklo, politologai – skeptiški2
Referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako besitikinti stebuklo, kad pavyks pakeisti Konstituciją, BNS kalbinti politologai tuo abejoja. ...
-
Kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas pateko į avariją3
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sekmadienio vakarą pateko į avariją. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą pateks G. Nausėda ir I. Šimonytė
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad antrajame prezidento rinkimų ture varžysis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. ...