- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė valdantiesiems priklausančių Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą jos pirmininku, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovu Algirdu Stončaičiu.
„Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių reiškia nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu, manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria ir įslaptinta informacija“, – skelbiama parlamentarų pareiškime.
Jį pasirašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatorių atstovai Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos ir bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai.
Valdančiųjų atstovai kitą savaitę organizuoja neeilinį Antikorupcijos komisijos posėdį šiam pareiškimui svarstyti.
„Septyni Seimo nariai, visi iš valdančiųjų, teikia pareiškimą, kuriuo reiškiam nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku, ir inicijuojam neeilinį posėdį kitą trečiadienį,18 dieną, ir tame posėdyje bus svarstomas ir balsuojama dėl to pareiškimo“, – BNS sakė E. Gentvilas.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad Seimo Antikorupcijos pirmininkas neatsakė į žiniasklaidos iškeltus klausimus dėl jo reputacijos ir galimų netinkamų ryšių, kai tuo tarpu šiai pozicijai keliami aukščiausi skaidrumo standartai.
Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininko pareigos priklauso opozicijai. A. Stončaitį į jas delegavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Valdantieji šioje komisijoje turi daugumą – 7 narius iš 12-kos.
„Mes nekvestionuojam opozicijos teisės vadovauti Antikorupcijos komisijai, jei taip atsitiktų, kad dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu būtų balsuojama ir jis netektų pareigų, natūralu, kad opozicinės frakcijos turėtų susitart, ką siūlys“, – teigė E. Gentvilas.
Anot jo, nesant komisijos pirmininko jo pareigas eina pavaduotojas, šiuo atveju tai konservatorius B. Matelis, tad opozicija turėtų būti pati suinteresuota pateikti naują atstovą, jei A. Stončaitis būtų atstatydintas dėl nepasitikėjimo.
Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tad tokiam nutarimui reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“ parlamento salėje.
Demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas pažymi, jog opozicinės frakcijos yra išsakiusios paramą A. Stončaičiui, o naujų aplinkybių, kurios keistų situaciją dėl komisijos vadovo, neatsirado.
„Pozicija buvo bendra, kad opozicinės frakcijos nemato pagrindo keisti Antikorupcijos komisijos pirmininką, nebent paaiškėtų, jog kolegos valdantieji yra gavę kokią nors naują informaciją. Tai visų pirma raginčiau pasidalinti ja, kad būtų galima ieškoti kitokių sprendimų. Bet jei taip nėra – vertinu kaip politikavimą“, – BNS sakė L. Savickas.
Anot jo, valdantieji turi daugumą, tad turi galimybę atstatydinti A. Stončaitį per balsavimą Seime, nors taip, anot jo, būtų sulaužyta tradicija, kad dėl šios pareigybės susitaria opozicija.
„Valdantieji turi daugumą ir plenarinių posėdžių salėje, taip pat ir Antikorupcijos komisijoje, jeigu yra norima tiesiog jėgos būdu savo balsų persvara keisti, jie tokią galimybę visuomet turėjo ir turi iki šiol. Nieko naujo nėra įvykę, ir jei bus norima laužyti neformalias tradicijas, kad tai yra asmuo, dėl kurio susitaria ir teikia opozicija, opozicija laikėsi bendros pozicijos, kad A. Stončaitis galėtų tęsti pareigas šioje komisijoje. Toliau bandoma gvildenti temą, kuri yra išsemta“, – kalbėjo L. Savickas.
Seimo Antikorupcijos komisija anksčiau ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui „15min“ pranešus, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas.
VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki1
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės2
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus1
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...
-
Apžvalgininkas: kai politikai pradeda ką nors taisyti ir gerinti, tik sugadina reikalą
Eduardas Vaitkus po 2024 m. prezidento rinkimų pirmo turo pagal balsus užėmė penktą vietą, surinkęs 7,3 proc. rinkėjų balsų. Šalčininkų rajono savivaldybėje politikas surinko 40,71 proc. balsų. Tokius rezultatus LNK reportaže komentavo po...
-
Ekspertas atskleidė G. Nausėdos sėkmės receptą rinkimuose: tai lėmė keli dalykai23
Kovą dėl Prezidento posto tęs tas pats duetas, kaip ir anksčiau – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Į antrą turą patekę abu politikai bendrai surinko beveik 64 procentus balsų. Tiesa, kitaip nei per ankstesnius prezidento rinkimus 20...
-
V. Blinkevičiūtė apie konservatorių pralaimėjimą ir susitarimus su G. Nausėda: tai – ne turgus4
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė konstatuoja – nors konservatorių keliama kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, dešiniųjų pažiūrų politinė jėga patyrė pralai...
-
Užsienyje balsavo per 37 tūkst. piliečių, didesnė dalis palaikė I. Šimonytę7
Užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
VRK atmeta kaltinimus dėl stebėtojų: ESBO misijų į Lietuvą nesiunčia nuo 1996-ųjų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje. ...
-
A. Armonaitė nedramatizuoja D. Žalimo rezultato, potencialą žada rodyti kituose rinkimuose
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako teisininko Dainiaus Žalimo rezultato prezidento rinkimuose nedramatizuojanti ir priduria, kad politinė jėga potencialą žada parodyti artėjančiuose rinkimuose. ...