Lietuva gali pasiūlyti alternatyvų Rusijoje rengiamoms karinėms stovykloms, į kurias, kaip paaiškėjo, iki šiol vykdavo Lietuvos rusakalbiai moksleiviai, trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga.

„Pakeisti „Sojuz“ karines stovyklas Rusijoj tikrai galime, nes yra jaunuolių tarpe, kurie nori pakariauti, kurie nori su uniformom pavaikščioti, nori palaikyti ginklą ir visais laikais jų buvo, yra ir tikrai bus. Mes turim sudaryti sąlygas, nukreipiant reikiama linkme“, - Krašto apsaugos ministerijoje žurnalistams sakė D.Pavalkis, turėdamas omenyje Vilniaus Sofijos Kovalevskajos ir Vasilijaus Kačialovo mokyklų mokinių dalyvavimą sukarintose stovyklose Rusijoje.

Tai jis kalbėjo po to, kai pasirašė sutartį kartu su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Lietuvos šaulių sąjungos vadu atsargos pulkininku leitenantu Liudu Gumbinu.

Sutartyje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įsipareigojo bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija (KAM) rengdama pasirenkamojo dalyko, skirto šalies gynybos tematikai, programą. Atnaujindama bendrąsias programas, ŠMM konsultuosis su KAM nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Bus siekiama informuoti mokinius apie galimybes rinktis kario profesiją, savanoriškai rengtis valstybės gynybai.

KAM savo ruožtu įsipareigojo kelti mokytojų kvalifikaciją nacionalinio saugumo ir gynybos, pilietinio ugdymo klausimais, reguliariai informuoti švietimo įstaigas apie galimybes susipažinti su krašto apsaugos sistemos, įskaitant kariuomenę, veikla. Taip pat bus skatinamas švietimo įstaigų ir krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimas neformaliojo vaikų švietimo srityje.

Šaulių sąjunga sutartimi įsipareigojo organizuoti bendrą Lietuvos šaulių sąjungos, vaikų ir jaunimo veiklą, inicijuoti ir remti jaunųjų šaulių būrelių veiklą mokyklose ir dalyvauti joje.

„Mes iš tikrųjų turime turėti kažkokį bendrą vardiklį, bendrą matymą, kaip ruošti tuos jaunus žmones, kaip žiūrėti į visų geopolitinių iššūkių keliamą situaciją. Iš tikrųjų, gal mokykla ir neduoda viso to, ką mes norėtume, kad gautų, aišku, čia be tėvų, be visuomenės visos veiklos ir įtakos mes nepadarysim visko, bet didelę dalį tikrai galim nuveikti“, - teigė. D.Pavalkis.

J.Oleko teigimu, iki šiol nebuvo skirta pakankamai dėmesio 2008 metais pasirašytai panašiai sutarčiai.

„Istoriškai žiūrint, mes susitarimą pirmąjį pasirašėm 2008 metais, kada panaši situacija buvo po Gruzijos įvykių, paskui buvom truputį užliūliuoti ir pakankamo dėmesio neskyrėm, dabar už tai ir reikia stiprinti pajėgas, skirti lėšas, kad mes iš tikrųjų galėtume atremti tą propagandą, kuri sklinda iš mum nedraugiškos šalies ir mūsų jaunoji karta galėtų augti pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusi“, - sakė J.Olekas.

L.Gumbinas sakė, kad metų pabaigoje tikisi su ministerijomis pasirašyti konkretų veiksmų planą.

„Sutarties pasirašymas yra tik pirmas žingsnis į tolimesnį mūsų bendradarbiavimą, nes dar šiemet, aš tikiuosi, mes turėsime darbinį tarpinstitucinį susitikimą, kur pasirašysime konkretų veiksmų planą, ką mes ketiname atlikti per vienus ar kitus metus ir stengsimės įgyvendinti tuos darbus“, - sakė L.Gumbinas.

Jo teigimu, ministerijos ir Šaulių sąjunga turi tarpusavyje derinti pilietiškumo ugdymo rekomendacijas.

„Šiai dienai turime situaciją, kad mokyklose neformalus rengimas jaunųjų šaulių būrelio labai priklauso nuo to mokytojo, kuris veda. Tuo tarpu šitame kontekste, ką mes šiandien pasirašėme, aš matau, kad turėtume pasiderinti metodines rekomendacijas, kaip turėtume mes ugdyti tą pilietišką jaunuolį“, - teigė L.Gumbinas.