- Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Airijoje gyvenantis Raimundas Lukštas jau tris mėnesius yra apylinkės šlavėjas Korko mieste. Į šį socialinį darbą vyriškis kasryt eina entuziastingai nusiteikęs, mat pagaliau jaučiasi reikalingas ir jo nebekamuoja negatyvios mintys. Lietuvis laidai „Emigrantai“ sako nekreipiąs dėmesio, jog mokama alga yra vos 20-čia eurų didesnė už bedarbio pašalpą, svarbiausia – blaivus ir šviesus gyvenimas. Išlipusį iš alkoholio liūno Raimundą aplankė ir poezijos mūza – vyras išleido pirmąją eilėraščių knygą.
Į Korko apylinkes Raimundas dažnai atvažiuoja pažvejoti ir pasigėrėti nuo kalno atsiveriančia panorama. Čia puikiai kimba menkės, kurias, ką tik pagautas, lietuvis veža parduoti tautiečiams. Kilogramas žuvies – 6 eurai, daug pigiau nei prekybos centre. Į žvejybą Raimundas ima tik meškerę. Ne taip, kaip anksčiau, kai pirmiausia pasirūpindavo buteliu stipraus alkoholio ir cigaretėmis. Mat jau 13 metų vyras negeria. Sako, kad vieną dieną pasiekė dugną ir suprato – daugiau nebegali.
Alkoholyje savo laimę paskandinęs ir vėl išgelbėjęs Raimundas džiaugiasi po dviejų metų bedarbystės pagaliau turintis ir užsiėmimą – šluoja Korko priemiesčio gatves.
„Darbą pradedu 9.30 val. ryte – jis trunka keturias valandas: renku šiukšles, pašluoju, kartais pjaunu žolę, kartais dažau kokią tvorą. Tokie viešieji darbai“, – pasakoja emigrantas.
Kad taptų šlavėju, turėjo nugalėti ne vieną konkurentą
Rytais šlavėjas keliasi be žadintuvo. Niekada nemėgo ilgai drybsoti, be to, kai turi darbą, atsiranda motyvacija šokti iš lovos. Triūsiantį su ryškiai geltona liemene aplinkiniai gyventojai lietuvį mato dar tik tris mėnesius. Kol kas su didesniais iššūkiais naujajame darbe vyras sako nesusidūręs.
„Dirbant užsienyje niekada nereikia skubėti, nes viską padarai greičiau, nei reikia, ir paskui nebežinai, ką daryti, ir tada prasideda nebegeri dalykai. Ir aš neskubu. Arba reikia kažkur pasislėpti, kad tavęs nematytų. Na, į ką panašu, jeigu stovi kaip stulpas ir neaišku, ko ten stovi“, – sako „Emigrantų“ pašnekovas.
Raimundas anksčiau gal net įsivaizduoti negalėjo, kad teks rinkti prie žemės prikepusias nuorūkas, skardines ar plastiko maišelius. Tačiau darbu vyras patenkintas, kas rytą keliasi su džiaugsmu ir niekada nesimuliuoja.
„Dabar dar gabalą gatvės pridėjo, bet aš žinau, kad man laiko užteks per akis, tai aš padėkojau. Pridės dar tiek pat, vis tiek laiko užteks“, – sako vyriškis.
Į savo darbą Raimundas žiūri filosofiškai, bet ar tai galėtų dirbti gimtinėje, kur daugiau pažįstamų ir giminaičių, – abejoja: „Dabar gal... Reikia pripažinti, kad nuo tam tikros vidinės psichologinės pakylos nulipti reikėjo – kaip čia atrodys, kas bus, kai sužinos. Visada yra tokia baimė – ką pagalvos, kas ką pasakys.“
Gal kas ir pamanys, kad šluoti gatves – per daug garbės neatnešanti veikla. Paradoksas: tokį darbą Airijoje gauti – labai sunku. Tam, kad taptų oficialiu savo apylinkės šlavėju, Raimundui teko nugalėti ne vieną konkurentą.
„Yra padaryta atitinkama programa visiems bedarbiams ir pagal tą programą jie atrinkinėja – ne taip, kad atėjai, nori ir še tau. Nežinau, kiek buvo tų kandidatų, aš jų mačiau kokius 6–7. [Per atranką] turi pristatyti šiokią tokią savo biografiją, [pasakyti], kur gyvenai, kad esi neteistas ir t.t. Ir paskui po savaitės pranešė, kad tinku“, – laidai „Emigrantai“ pasakoja Raimundas.
Be darbo buvo dvejus metus
Viešieji darbai – kone vienintelis išsigelbėjimas įvairiausiems nelaimėliams: buvusiems alkoholikams ar narkomanams, dėl kitų priežasčių nusigyvenusiems žmonėms. Korko savivaldybė tokius darbuotojus akylai prižiūri. Vienas paslydimas ir darbą gali pamiršti.
„Nežinau, kas bus toliau, džiaugiuosi, kad aš dabar jį turiu. Tas darbas man yra duotas metams“, – sako emigrantas.
Kol pagaliau pradėjo šluoti gatves, Raimundas be darbo sėdėjo ištisus dvejus metus.
Vyriškis sako savo kailiu patyręs, kad vyresnio amžiaus imigrantui be tobulų anglų kalbos žinių įsidarbinti praktiškai neįmanoma. Pasiseka tik vienetams.
„Mano amžiaus vyrui Lietuvoje ieškoti darbo yra nesąmonė. Jeigu turi draugų, giminių, tu jį gal ir gausi. Jeigu neturi, kas tą darbą duos? Sakys, kur tu anksčiau buvai. Yra šansas Lietuvoje gauti darbą? Nėra. Ir artimiausiu metu nenusimato.
Čia negąsdina tas žmogaus amžius. Bet žiūrint, kokio darbo ieškai. Jeigu man reikėtų, sakykim, dirbti statybose, aš tikrai nesuspėčiau kartu su jaunais vyrais, kurie nieko daugiau gyvenime nedarė, o vien tik tai“, – tvirtina emigrantas.
Pašnekovas su skausmu prisimena tuos dvejus bedarbystės metus. Prieš 13 metų iš alkoholizmo vos išsikapstęs lietuvis sako, kad nieko neveikimas buvusiam alkoholikui – pats didžiausias prakeiksmas.
„Nori nenori tos mintys lenda. Na, pabandykite įsivaizduoti save kiekvieną vakarą ant tos kušetes. Mėnesį, pusę metų, metus. Kokių minčių spektras ateis? O kai gavau darbą, pradėjau naktimis miegoti“, – „Emigrantams“ sako Raimundas.
Vyriškio teigimu, būti bedarbiu yra labai sunkus darbas: „Labai lengva paslysti. Taip lengva, kad net neįsivaizduojate – alkoholis, narkotikai, kas tik nori. Nes nebežinai, nei ką darai, nei ar tu iš viso reikalingas šiame gyvenime. Pagalvoji – į Lietuvą parvažiuosi, o ką ten veiksi? Čia dar kažkaip pragyveni, o ten išvis esi nulis“.
Prieš išvykdamas į Airiją, Raimundas Lietuvoje dirbo taksistu. Emigracijoje pradėjo kaip daugelis vyrų – nuo statybų. Tikslą emigrantas turėjo paprastą – nusipirkti naujesnį automobilį. Ir užsiliko. Dabar Airijoje gyvena jau 9 metus. Bandė grįžti į Lietuvą, bet tėvynėje neįsitvirtinęs vėl nusipirko bilietą į Korką. Vyras troško tapti apsaugininku. Ir tapo. Tik, deja, šešerius metus apsaugos firmoje išdirbusiam vyrui darbdaviai vis mažino darbo valandas, kol tiesiog nebeliko, ką dirbti.
„Kai netenki darbo, ieškai, kaip gyventi toliau. Man priklausė bedarbio pašalpa, man ją pradėjo mokėti. Aš išsinuomojau šitą butą. Pasirodo, priklauso dar viena pašalpa – padeda mokėti už nuomą. Atėjo žiemos sezonas, pasirodo, dar priklauso pašalpa už šildymo sezoną, bet ji ten juokinga“, – pašalpas, kurias gavo netekęs darbo, vardija Raimundas.
Paskaičiavus bedarbiams Airijoje mokamus pinigus, gali pasirodyti, kad nedirbti čia – ne taip jau ir blogai. Kas savaitę bedarbiai gauna 188 eurų (650 litų) pašalpą. Valstybė taip pat kompensuoja būsto nuomą – tam skiriama 80 eurų per savaitę, o prasidėjus šildymo sezonui moka 20 eurų kompensaciją už šildymą. Viską sudėjus išeina, kad bedarbis per mėnesį iš valstybės gauna apie 1150 eurų (kone 4000 litų).
„Nežinau, ką gali bedarbis Lietuvoje gaudamas pašalpą, nelabai žinau, kiek jis ten gauna. Man labai padėjo tai, kad aš nerūkau, negeriu. Cigarečių kainos – kosminės...“ – sako emigrantas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto5
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška51
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai7
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...
-
Saulės pasigedę lietuviai Tailande atrado naujus namus32
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą, pasiimate savo šeimos narius ir po dvylikos valandų skrydžio nusileidžiate Pietryčių Azijoje – Tailando karalystėje. Nes nuo šiol čia bus jūsų namai. „Mes tai padar...