Liūtys, kaipmat paverčiančios šaligatvius putojančiomis upėmis. Dangoraižiai, privatūs lėktuvai ir lūšnynų gyventojai, kurių net 94 proc. sako, kad jaučiasi laimingi. Brazilijoje kurį laiką gyvenančią lietuvę ši šalis nesiliauja stebinti.

Eglė Zavadskaitė – 24-erių metų menotyros, ekonomikos ir teisės studentė, kuri domisi tarptautinėmis finansų rinkomis, globalizacijos bei postmodernizmo fenomenais, šiuolaikiniu menu. Ji yra įvairiapusė, kritiška, kūrybiška asmenybė, kurios mąstymo būdas yra išeinantis iš klasikinių rėmų ribų, atviras pasauliui ir kiek įmanoma optimistiškesnis – tai atsispindi ir merginos pasirinktose, rodos, visai nesusijusiose studijų programose. Dabar studentės interesų sritis ją nunešė iki tolimosios Brazilijos, kur mergina atlieka praktiką Lietuvos generaliniame konsulate San Paule.

– Kokie įspūdžiai pusę metų gyvenant Brazilijoje?

– San Paulas – kontrastų miestas. Į Braziliją atvykau kaip tik prasidėjus liūčių sezonui, tad teko pakliūti į liūtį, kurios metu per kelias minutes neliko šaligatvio. Šiuose vadinamuosiuose žaibiškuose potvyniuose (angl. flash floods) skęsta net automobiliai. Nustebino ir kainos – nors Brazilijos ekonomika laikoma besivystančia, prekių ir paslaugų kainos nenusileidžia išsivysčiusių šalių lygiui, o neretai net ir jas lenkia. Pavyzdžiui, atostogos savo šalyje brazilui gali kainuoti brangiau, nei užsienyje. "The Economist" sudarytas "Big Mac" indeksas taip pat rodo, jog pagal BVP dalį, tenkančią žmogui, už žymųjį "McDonald’s" mėsainį brazilai sumoka daugiausiai pasaulyje.

Didžiausias Brazilijos miestas San Paulas išsiskiria malūnsparnių bei privačių lėktuvų skaičiumi ir nusileidžia tik Niujorkui. Dangoraižių tankis taip pat vienas didžiausių pasaulyje – miestas be galo dinamiškas, kosmopolitiškas. Gyvenu netoli oro uosto, kur be perstojo leidžiasi ir kyla lėktuvai, todėl ta milžiniško miesto dinamika dar labiau jaučiasi.

San Paulas nėra saugus miestas, tačiau, kita vertus, jis pats saugiausias Brazilijoje. Šiaip žmonės draugiški, šypsosi, yra labai komunikabilūs bei itin optimistiški. Nors Brazilijos ekonomikos augimas akivaizdžiai pradėjo stoti, apklausų duomenimis, beveik 100 proc. šios šalies gyventojų teigė, kad tikisi, jog šie, 2015 metai, jau bus geresni. Kitos apklausos duomenimis, 94 proc. lūšnynų gyventojų jaučiasi laimingi. Žmonės čia ne tokie įsitempę, kaip Lietuvoje, mažiau jaučia stresą.

– Kodėl pasirinkote vykti būtent į Braziliją?

– Jau daug metų domiuosi Pietų Amerikos regionu, mokausi ispanų kalbą. Visada įdomiai skambėjo portugalų kalba – pasirodė tobula proga ją išmokti. Bet turbūt svarbiausia priežastis buvo ta, jog San Paulas yra ne tik Brazilijos, bet ir visos Pietų Amerikos ekonominis bei finansų centras – buvo įdomu susipažinti su regiono verslo kultūra, Lietuvos eksporto plėtros į Braziliją galimybėmis.

– Kaip atrodo darbo diena LR generaliniame konsulate?

– Kiekviena diena konsulate labai unikali ir dinamiška. Darbo diena prasideda nuo elektroninio pašto tikrinimo bei tos dienos užduočių ir tikslų formulavimo, jau atliktų darbų analizavimo. Veiklos sritis labai plati: nuo projektų su Brazilijos lietuvių bendruomene, pranešimų spaudai rašymo, informacijos apie Brazilijos rinką, reikalingos Lietuvos verslui, rinkimo, iki įvairiausios pagalbos kasdieniame administraciniame darbe. Netrukus planuoju dalyvauti aukštojo mokslo mugėje San Paule, pristatyti studijų galimybes Brazilijos lietuvių bendruomenei.

Praktikos mentorė LR diplomatinėje atstovybėje yra pati generalinė konsulė Laura Guobužaitė, taigi, sudaryta nuostabi galimybė kasdien tobulėti ir mokytis iš be galo motyvuotos, darbščios, energingos bei entuziastingos asmenybės. Šioje LR diplomatinėje atstovybėje dirba viso labo tik trys žmonės, bet visi stengiasi padėti, paaiškinti, priima mane kaip komandos narį.

– Papasakokite apie savo laisvalaikį – kokiomis veiklomis užsiimate, kai nedirbate?

– Didžiąją dalį laisvalaikio atima diplominio darbo rašymas. Tačiau nesuklysčiau sakydama, kad San Paulas yra ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė Pietų Amerikos sostinė – joje vyksta daugybė parodų, koncertų, kitokių meninių renginių. Dievinu architektūrą: San Paulas – tai vieta, kur galima pamatyti tikrai labai įdomių pastatų. Didelį įspūdį paliko šio miesto Liberdade rajonas – jame įsikūrusi didžiausia japonų bendruomenė pasaulyje, esanti už Japonijos ribų. Taip pat buvo įdomu ne tik TV ekrane, bet ir gyvai pamatyti sambos karnavalą bei pajusti džiaugsmingą jo atmosferą.

– Ar atlikdama praktikos užduotis taikote studijų Vytauto Didžiojo universitete (VDU) metu įgytas žinias? Ar manote, kad praktika pravers jūsų profesinėje veikloje ateityje?

– Darbo LR diplomatinėje atstovybėje veiklos sritis labai plati – VDU tarpdiscipliniškumas padeda lanksčiau prisitaikyti. Be to, labai praverčia ir informacijos rinkimo, sisteminimo įgūdžiai, įgyti studijuojant universitete.

Kaip jau minėjau, praktikos veiklos spektras Lietuvos diplomatinėje atstovybėje yra labai platus, tarpdisciplininis, egzistuoja galimybė kone kasdien sužinoti kažką naujo, įgyti naujų įgūdžių. Konsulato darbuotojai – tai žmonės, iš kurių galima daug išmokti, todėl manau, jog tai yra nuostabus šansas paruošti save kaip jauną darbuotoją. Tai, jog egzistuoja galimybė atlikti tokio lygio praktiką – dirbti Lietuvos diplomatinėje atstovybėje net šešis mėnesius – yra kitas labai didelis privalumas. Neabejoju, jog praktikoje įgyta patirtis tikrai padės, kad ir kokia tolimesne profesine veikla tektų užsiimti. Paskutinių metų įvykiai parodė, jog Lietuvai labai svarbu diversifikuoti savo eksporto rinkas, todėl verslininkai ieško galimybių Brazilijoje. Pastarosios rinka tikrai įspūdinga ir perspektyvi, bet į ją patekti itin nelengva – LR generalinis konsulatas San Paule stengiasi padėti verslui, suteikti reikalingų žinių. Ši darbo dalis pasirodė bene įdomiausia ir labiausiai galinti padėti ateityje.

Komentaras

Laura Guobužaitė, LR generalinė konsulė San Paule

Studentui, norinčiam sėkmingai atlikti praktiką LR generaliniame konsulate San Paule, svarbiausia yra norėti pažinti diplomatų darbą, kuris apima labai plačią sritį, pradedant nuo politinių, kultūrinių, ekonominių, konsulinių iki paprastų administracinių, techninių dalykų. Antra – stengtis atstovauti savo šalies labui, nes būdamas svetimoje šalyje, reikia turėti žinių apie savo šalies vidinius ir išorinius pasiekimus, kad bendraujant su skirtingais žmonėmis galėtum drąsiai atstovauti ir dalyvauti diskusijose.

Trečia – siekti rezultatų ir nebijoti siūlyti idėjų, ką daryti galima geriau. Taip pat labai svarbi atsakomybė už priimtus įsipareigojimus ir noras išmokti šalies kalbą – siūlyčiau dėti pastangas mokantis portugalų kalbą dar būnant Lietuvoje. Brazilija tiek dėl kultūros skirtumų, tiek ir dėl klimato sąlygų nėra lengva šalis darbui, palyginti su kitomis užsienio šalimis, o juo labiau su Europa.