- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirkinys: Klaipėdos birutietės S.Stonkienė, Kristina Dregval, Boneta Baltrūnienė ir Daiva Budvytienė nė kiek nesigaili išleidusios porą tūkstančių litų visoms progoms tinkantiems rūbams įsigyti.
-
Pamokos: E.Matulionienė ne kartą konsultavo birutietes, kol jos įsigijo „teisingus“ tautinius kostiumus.
-
Priėmimas: tautiniais rūbais vilkinčios moterys viešėjo pas šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Tautinis kostiumas vaduojasi iš kaimo bobučių rūbelio įvaizdžio ir tampa protokoline apranga bei prabangiu, iškilmingiausioms progoms tinkančiu drabužiu. Į Lietuvą atsklinda Europoje gaji mada švenčių dienomis vilkėti tautiniais rūbais.
Tautinis kostiumas vaduojasi iš kaimo bobučių rūbelio įvaizdžio ir tampa protokoline apranga bei prabangiu, iškilmingiausioms progoms tinkančiu drabužiu. Į Lietuvą atsklinda Europoje gaji mada švenčių dienomis vilkėti tautiniais rūbais.
Specialistus atakuoja emigrantai
Vis dažniau į tautinių rūbų žinovus kreipiasi jaunieji mūsų šalies emigrantai. Gražių tautinių rūbų nori įsigyti ypač daug tautiečių, emigravusių į skandinavų šalis.
"Mano brolis gyvena Norvegijoje. Esu iš jo girdėjusi, kad per šventes visi žmonės apsivelka tautiniais kostiumais ir jais vilkėdami linksminasi: eina į kavines, lanko kaimynus, vaikštinėja gatvėmis. Aprengia tokiais drabužiais ir savo vaikus. Taip yra įprasta pasipuošti ir išreikšti džiaugsmą švente. Visiškai nebūtina lipti ant scenos ar atlikti kažkokią misiją", – pasakojo Klaipėdos etnokultūros centre dirbanti dailininkė bei etnologė, tautinio kostiumo kūrėja ir dizainerė Elena Matulionienė.
Vis daugiau išvykstančiųjų į kitas šalis mato, kad tautinis kostiumas kitose valstybėse turi tam tikrą statusą ir, pasigavę šią nuostatą, patys stengiasi įsigyti lietuviškų tautinių rūbų, kad svetur galėtų reprezentuoti savo šalį.
Kai kuriose Vakarų valstybėse yra specializuotų parduotuvių, kuriose parduodamos tautinių kostiumų detalės. E.Matulionienė tokią parduotuvę matė ir Taline.
Parduotuvės darbuotojai konsultuoja klientus, pataria, kaip sukomplektuoti "teisingą" kostiumą, atspindintį tam tikrą laikmetį bei regioną.
Lietuvoje kol kas šį darbą atlieka šios srities žinovai, o drabužius siuva siuvėjai. Tokius rūbus galima dėti šalia muziejinių, jie nėra naujadarai, juos žinovai sukuria pagal autentiškus kostiumus.
Rūbas kainuoja tūkstančius
Tautinių rūbų komplektas yra brangus. Jis gali kainuoti nuo poros tūkstančių litų. Vadinasi, tai yra solidus apdaras.
"Jei moteris nusipirktų suknelę, kainuojančią tokią sumą, kaip ji ją brangintų. Toks supratimas ima įsivyrauti. Nors ir nelabai smagu pripažinti, bet kol kas dauguma mūsų beždžioniaujame, mėgdžiodami pasaulio bei šalių kaimynių madas", – tikino E.Matulionienė.
Šalies vadovų požiūris į tautinius rūbus pradėjo keistis 2003-iaisiais, kai Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) pristatė visų penkių Lietuvos regionų tautinius drabužius.
Tada valdžios atstovai pamatė, kad liaudies drabužiai yra prabanga, o ne nunešioti skudurėliai.
Nuo tada ruošiantis dainų šventėms ir kitiems dideliems renginiams, savivaldybės bei LLKC ėmė skirti pinigų ansamblių aprangai – aukštos kokybės rūbams.
Baiminasi atrodyti storos
Jaunystės ir lieknumo kultui pasidavusios moterys neretai su siaubu žiūri į tautinius kostiumus, kuriuose yra daug drabužių sluoksnių, išryškinami klubai, rankos, slepiami plaukai.
E.Matulionienė įsitikinusi: jeigu kostiumas yra priderintas ir pasiūtas konkrečiam žmogui, jis nesudarko figūros.
Neretai rimtą tautinį kostiumą įsigyja turtingi žmonės. Tai byloja tokio rūbo vertę. Į Lietuvą šį įprotį atveža oficialūs kitų valstybių atstovai, į kviestinius renginius atvykstantys su savo šalių tautiniais rūbais. Jie nebūna apsirengę masinės gamybos pasiūtais drabužiais ansambliui ar chorui. Tai – labai individualūs ir brangiomis detalėmis papuošti drabužiai.
Skirtingų Lietuvos regionų tautiniai rūbai taip pat turi tokių aksesuarų, kurie gali kelti aplinkinių susidomėjimą bei nemažai kainuoti.
"Tautinis kostiumas prilygsta solidžiai sąskaitai banke. Nes jo brangumą rodo batai, papuošalai, audiniai, iš kurių pasiūti rūbai. Šie dalykai atskleidžia žmogaus statusą. Senais laikais tai buvo moters nagingumo, darbštumo, skonio rodiklis, o šiandienos gyvenime jie atspindi piniginės storį. Be to, labai didele garbe šiandien laikoma, jei kažkurią detalę moteris pati numezgė, nuaudė, išsiuvinėjo", – pasakojo dizainerė E.Matulionienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena: sostinėje šventės dalyviai kviečia mokytis šventės dainų
Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyksta tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui miestą“. ...
-
VU Botanikos sode vyksta „Piknikas alyvose“: kviečia dalyvauti ekskursijose ir koncertuose
Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode Kairėnuose esančiame Alyvų kalne šeštadienį prasidėjo „Piknikas alyvose“, kuris truks visą savaitgalį. ...
-
Sostinėje – artėjančiai Dainų šventei skirtas renginys „Vilnius dainuoja“1
Ruošiantis jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje rengiamas nemokamas renginys, kurio metu vilniečiai ir miesto svečiai galės kartu...
-
Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į renginius kvies ir Muziejų naktis2
Lietuvos miestuose ir miesteliuose šeštadienį vyks du tradiciniai renginiai – Gatvės muzikos diena (GMD) bei Muziejų naktis. ...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai2
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta12
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams2
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...