- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Menininkė ir kuratorė Gerda Paliušytė liepos – rugpjūčio mėn. filmuoja naują dokumentinį filmą „Laivas“, pasakojantį apie legendinį choreografą, šiuolaikinio šokio ir breiko pradininką Lietuvoje – Algirdą Stravinską. Tai pirmas filmas apie jau primirštą, bet mūsų šalyje šokio aikštelėje perversmą padariusią asmenybę.
Paauglystėje atsitiktinai pamatęs Norvaišų vadovaujamo šokių kolektyvo „Sūkurys“ pasirodymą, Algirdas šokių aikštelėje liko visam gyvenimui. Šokdamas jis pasižymėjo vaizduote, gebėjimu improvizuoti, todėl jam buvo pasiūlyta įkurti savo šokių grupę. 9-jame deš. jis buvo breiko pradininkas Lietuvoje. Su šokių grupe laimėjo ne vieną konkursą Sovietų Sąjungoje. Per savo karjerą Stravinskas šoko su didžiausiomis estrados muzikos žvaigždėmis, o jo pasirodymus stebėjo pati įvairiausia publika – nuo „Žalgirio“ krepšininkų iki tuometinių politikų ar mafijos vadeivų.
Filme „Laivas“ jautriai atskleidžiama Stravinsko meilė ir aistra šokiui. Tam režisierė pasirinko hibridinę dokumentinio kino formą ir bendradarbiavo su „Low Air“ šokių grupe, kurie specialiai filmui pastatė pasirodymą. G. Paliušytė juostoje sujungia archyvinę 9 deš. medžiagą, kurioje užfiksuoti Stravinsko kolektyvo pasirodymai, restoranų spindesys, naktinės dangoraižių panoramos ir jų fone šokanti trapi herojaus figūra, jo atsiminimai ir nenutrūkstamas potraukis grožiui, šiandien matomas socialinio būsto realybėje.
Filmavimo aikštelėje – Algirdas Stravinskas. M. Norvaišos nuotr.
Filmo centre esantis kruizinis laivas yra tarsi poetiškas šiuolaikinio pasaulio modelis, kuriame persipynusios fikcijos ir tikrovės plotmės, atsiskleidžia kolektyvinio būvio magija ir laikinumas. „Laivas“ yra skirtas neblėstančiam kūrybiškumui ir aistrai, peržengiančiai suvaržymus, egzistuojančiuose visuose laikmečiuose.
„Laivas“ yra apie apie idealizmą ir kūrybinę aistrą, nepaisančią amžiaus ir laikmečių skirtumų. Šią temą padiktavo praeityje žinomo choreografo ir šokėjo Algirdo Stravinsko gyvenimo istorija: jo įspūdinga ir trumpa karjera, reikšmė Lietuvos šokio istorijai ir jo kasdienybė socialiniame būste šiandien. Algirdas ir toliau jaučia aistrą šokiui. Tai diktuoja ir filme vystomą temą: meno ir gyvenimo, utopijos ir buities tarpusavio santykiai ir trintis“, – sakė filmo režisierė G. Paliušytė.
Laivas“ yra apie apie idealizmą ir kūrybinę aistrą, nepaisančią amžiaus ir laikmečių skirtumų.
Tai – ketvirtasis G. Paliušytės filmas. Savo meninės dokumentikos filmuose kino kūrėja dažnai tyrinėja istorinius ir populiariosios kultūros reiškinius bei personažus, jų santykį su socialine tikrove. Ją domina tai, kaip kūrybiškumas, poreikis grožiui gali egzistuoti skirtingiausiuose kontekstuose ir kurti niuansuotą, įvairialypę tikrovę. Juostoje ji toliau plėtoja jau anksčiau ją dominusias temas ir reiškinius: laikinas bendruomenes, prieštaras egzistuojančias kultūros istorijoje, individo ir visuomenės santykius, kolektyvines patirtis, gebėjimą dalintis ir būti drauge, nepaisant amžiaus ir socialinio statuso skirtumų.
Juostą prodiusuoja Rūta Petronytė („Smart Casual“). Filmuoja – Vytautas Katkus, jaunosios kartos režisierius ir operatorius. Jo paskutinė juosta „Uogos“ buvo atrinkta į oficialią Kanų kino festivalio trumpametražių konkursinę programą. Filmo montažo režisierė Gintarė Sokelytė šiais metais buvo apdovanota „Sidabrine gerve“ už darbą juostoje „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“. Iš viso už montažą ji yra gavusi tris „Sidabrines gerves“. Filmo dailininkas – Jurgis Paškevičius, kuriantis įvairiose meno srityse: skulptūros, garso, fotografijos, instaliacijos, kino bei teatro scenografijos.
Filmą „Laivas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas bei televizija. Jo premjera tarptautiniuose kino festivaliuose numatoma kitų metų rudenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro31
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...