Vilniaus knygų muge atidavę duoklę Lietuvos skaitytojams, šalies leidėjai dėmesį sutelkė į užsienyje vykstančius renginius. Lietuvos nacionalinis stendas pristatomas vakar prasidėjusioje Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Po jos lauks Bolonijos vaikų knygų mugė (kovo 30–balandžio 2 d.) ir Londono knygų mugė (balandžio 14–16 d.).

Pavasariniame knygų mugių maratone išsiskiria Leipcigo ir Londono renginiai – šiemet jos lietuviams taps savotišku apšilimu rengiantis išskirtiniam pasirodymui po kelerių metų. 2017 m. Leipcigo knygų mugėje Lietuva dalyvaus garbės viešnios teisėmis, o 2018 m. Londone kartu su Latvija ir Estija Baltijos šalys bus paskelbtos mugės "Market Focus".

Poezija, dizainas ir muzika

Šiemet Lietuvos kultūros institutas Leipcige prisistatė ne tik stende, į kurį kviečia užsienio leidėjus ir Lietuvos kultūra besidominčius asmenis, bet ir kartu su partneriais parengė kultūros renginių programą. Joje – lietuvių ir latvių poezijos skaitymai su lietuvių poetais Rimantu Kmita, Ilze Butkute, latviais Anna Auzina, Karliu Vėrdiniu, vokiškai eiles skaitančiu Markusu Roduneriu. Poezijai žavesio suteikė Leipcige reziduojančios jaunos lietuvių smuikininkės Rakelės Chijėnaitės muzikavimas.

Leipcige pristatomas vokiečių kalba išleistas leidinys "Vilniaus architektūros gidas" (sudarytojos Julija Reklaitė ir Marija Drėmaitė) ir šiemet kūrybingiausia Lietuvoje išrinkta Dalios Staponkutės knyga "Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja". Greta rengiamos dailininko Pauliaus Juodišio vedamos kūrybinės dirbtuvės – jo kūryba taip pat bus pristatoma mugės kultūrinėje programoje.

Diskusijų panelėje apie knygų dizainą – ir lietuvio Tomo Mrazausko pranešimas apie fotografijos knygų specifiką. Knygos meno parodoje eksponuojami lietuvių menininkų Kęstučio Vasiliūno, Monikos Micevičiūtės ir Robertos Vaigeltaitės darbai.

Ypatingą progą prisistatyti Vokietijoje Lietuva turės ir 2017 m., kai pagrindinis dėmesys bus koncentruojamas į ją, kaip garbės viešnią. Šiemet Leipcige garbės viešnios teisės atiteko Izraeliui.

Vokiškakalbės erdvės svarba

"Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva būtina išnaudoti kad ir menkiausias galimybes prisistatyti kuo įvairiapusiškiau, – teigia pernai Leipcigo knygų mugėje "Nidos kronikas" pristačiusi istorikė Vilija Gerulaitienė. – Turime geros literatūros, kaip reta puikių poetų, tad dalyvaudami tokiuose renginiuose galime per asmeninį santykį su lankytojais, užsienio leidėjais, knygų dizaineriais įtikinti juos, kad esame verti dėmesio, esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms".
Anot V.Gerulaitienės, Vokietija lietuviams svarbi dar ir tuo, kad istoriškai šios šalies žmonės jaučia ypač šiltą santykį su Baltijos šalimis, domisi mūsų bendra istorija, be to, žavisi mūsų ryžtu lemiamą paskutinį XX a. dešimtmetį.

"Manau, kad mąstant apie mūsų literatūros sklaidą Vokietija yra pati palankiausia erdvė vokiškakalbėse šalyse, – pasakojo pernai mugėje viešėjęs rašytojas Antanas A.Jonynas. – Vadinasi, ne vien Vokietijoje, bet ir Austrijoje, Šveicarijoje, kitose šalyse Lietuva yra domimasi, atsiranda nemažai žmonių, kurie yra susiję su ja emociniais, istoriniais ryšiais."

Tarptautinė Leipcigo knygų mugė ir didžiausias literatūrinis Europos festivalis "Leipcigas skaito" kasmet pritraukia vis daugiau žmonių. Pernai rekordinė Leipcigo knygų mugė gyrėsi sulaukusi daugiau nei 175 tūkst. lankytojų, o šiemet tikimasi dar daugiau.