- Gabrielė Kuizinaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
Iki vasario 10-osios Londone, „Capital Art gallery“ vyksta tarptautinė meno mugė, kurioje savo kūrybą pristato ir septyni Lietuvos menininkai: Diana Behm, Natalja Donskaja, Aistė Jurgilaitė, Ilona Janulienė, Lina Nikolaevė, Valdas Kančauskas ir Marija Rastenienė.
Autentiški motyvai
Be lietuvių, savo kūrybą mugėje pristato ir menininkai iš Vengrijos, Prancūzijos, Latvijos, Honkongo, Kroatijos, Indijos, Venesuelos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Italijos, Lenkijos ir Latvijos. Galerijos savininkas Karlas Sproatas muges galerijoje rengia kas mėnesį. Lietuviai, kuriuos mugėje pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“, turi galimybę pamatyti save įvairialypiame kontekste, o toje įvairovėje liudyti individualumą.
Klaipėdos konservatorijos Teatrinio meno fakultetą baigusi, kurį laiką Vokietijoje gyvenusi, dabar Švėkšnoje gyvenanti ir kurianti tapytoja D. Behm mugėje pristato keturis darbus, kuriuose dominuoja lietuviško peizažo motyvai. Menininkės kūriniuose itin svarbus pasakojimas, į kurį autorė įtraukia angelus, gyvūnėlius, vaikus; jie ir peizažo motyvai tampa neatsiejami. D. Behm kūryboje svarbi lietuviškų ženklų ir simbolių kalba, įprasminta pastelinėmis spalvomis.
Natalja Donskaja. Iš ciklo „Gėlių svajonės“.
Kėdainiškė tapytoja Natalja Donskaja – ne vieną personalinę parodą Lietuvoje surengusi, aktyviai parodose užsienyje dalyvaujanti menininkė. Londone ji pristato du paveikslus iš kolekcijos „Gėlių svajonės“, nutapytus abstrakčia stilistika. Tapybos darbų centre – geometrizuotų formų gėlių žiedai, o ryškios kontrastuojančios spalvos šiems darbams suteikia paslaptingos simbolikos.
Lietuviai turi galimybę pamatyti save įvairialypiame kontekste, o toje įvairovėje liudyti individualumą.
Tapytoja Aistė Jurgilaitė iš Trakų kuria tapybos ir kompiuterinės grafikos darbus, savo kūrinius pristato personalinėse ir kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Italijoje, JAV, Šveicarijoje.
Kalbėdama apie savo kūrybą tapytoja teigia: „Tapyba yra mano pagrindinė kūrybinė veikla, dvasinio pasaulio išraiškos būdas ir technika. Ši technika įvairiapusė, dažnai greitai džiūsta, svarbios formos, išlaikoma tekstūra ir reikalingas klampumas, kartu atsiranda galimybė padengti permatomus sluoksnius, beveik kaip akvarele.“
A. Jurgilaitė meno mugėje pristato tris didelio formato paveikslus, kuriuose kontrastuoja ryškios ir pastelinės spalvos. Dailininkės drobės pulsuoja gyvybe, ekspresija – visa tai autorė perteikia abstrakčia stilistika.
Marija Rastenienė. Tolima planeta.
Platus horizontas
Tapytoja Ilona Janulienė Londone pristato keturis didelio formato paveikslus. Beveik visi jie siejami su Graikijos istorija, dominuoja daug abstraktaus mėlyno kolorito – darbai sukurti lietuvių menininkų plenere Graikijoje. Tapytoja savo darbuose tapo tikrovę pateikdama metaforizuotą ir spalviškai transformuotą savo vizijų pasaulį.
I. Janulienės darbas „Paukštis“ turi gilių sąsajų su vaikyste, jis – vienas iš daugelio variacijų (šiuo atveju tai baltos varnos alegorija). Drobė „Antika“ siejamas su kelione į lietuvių menininkų plenerą Atėnuose, „Kelionė“ – kelionės nuo gimimo iki mirties takas. „Darbas „Atgimimas“ – vidinių išgyvenimų ekspresija.
Menininkė Lina Nikolaevė pristato vieną itin reta technika sukurtą darbą – „Aš skrisiu“. Kūrinyje dominuoja rytietiška technika, išryškinanti subtilią preciziką, harmoniją, dermę ir subtilumą, sujungianti žemiškojo ir dvasinio pasaulio pusiausvyrą. Menininkės piešiniai įkvėpti Rytų filosofijos. Dalis darbų – abstrakcijos, atlikti grafikos technika, juose daug smulkių detalių, sujungtų į visumą. Prieš dvylika metų autorė sukūrė rytietiškais motyvais paremtą ciklą „Iš tuštumos“, kuris ir įkvėpė tapytoją ateities darbams.
Ilona Janulienė. Antica.
Empatijos spalvos
Valdas Kančauskas – tarpdisciplinio meno atstovas: fotografas, dailininkas, grafikas, videokūrėjas. Mugėje Londone pristatomi autoriniai kūriniai atlikti derinant tarpusavyje autentišką, japonišką sumijė kaligrafinę techniką, unikalios pasaulyje vektorinės tapybos būdą.
Menininko intuityvūs darbai piešiami kaip emocija ir subrandinti jausmai, leidžiantys tarsi pačiai sielai sukurti sąmonės vaizdinius. Jis daugiau kaip 20 metų skyrė specialiųjų poreikių vaikų kūrybiškumui ugdyti. Unikalus ir inovatyvus piešimas mokytojo paskatintiems vaikams atvėrė vartus į visą pasaulį. Unikali V. Kančausko atrasta vektorinio tapymo technika sukurti vaikų kūriniai – puikiausias įrodymas, kad kūryba ištrina bet kokias ribas tarp žmonių ir vienija, stebina, žavi.
Mugėje V. Kančauskas ir jo mokinė Ana Raketytė pristato penkis skirtingus darbus. Kai kurie jų kurti kartu, kai kurie – atskirai. Darbai sukurti minimalistine maniera, tačiau jų technika, koloristiniai kontrastai ir dermės turi stiprų emocinį krūvį. Parodoje išsiskiria bendras V. Kančausko ir A. Raketytės darbas „Vilties, šviesos ir tikėjimo angelas“, skirtas Ukrainos laisvės kariui.
Valdas Kančauskas. Gėlės sielai.
Kaunietė tapytoja, akvarelės ir pastelės meistrė Marija Rastenienė – daugiau nei 30 personalinių parodų autorė, dalyvavusi kone 70 kolektyvinių dailės parodų. Menininkės darbų yra įsigiję kolekcininkai užsienyje. Londone M. Rastenienė pristato penkis paveikslus, kuriuose dominuoja kosmoso tematika, menininkei ši tema pastaraisiais metais yra itin svarbi.
Per abstrakčiąją kosminę viziją ji išsako egzistencinius klausimus, aktualizuoja ekologijos temą. Abstrakčioji stilistika leidžia autorei jungti kosminius vaizdinius, paversti juos savo svarstymu apie pasaulyje nuolat pasauliui kylančias grėsmes, apie mūsų visatos grožį, trapumą ir laikinumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“1
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos1
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...
-
Naujasis teatras – lyg išspręstas rebusas3
Klaipėdoje savaitgalį pirmuosius žiūrovus į iškilmingą gala koncertą pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai. Neįtikėtinai pasikeitusi senoji ir visiškai nauja teatro dalis publikai buvo pristatyta išradingai ...
-
Italijos perlai, kuriuos įsimylėsite akimirksniu – Riminis, Kalabrija, Sardinija1
Turbūt nerastume keliautojo, kurio širdies nebūtų pavergusi Italija. Nuo visą pasaulį pakerėjusios virtuvės iki didingų architektūrinių paminklų, nuo svetingų pietiečių iki savitos kultūros – visa tai kviečia į šią pietų ...
-
100-osioms aktoriaus D. Banionio gimimo metinėms – jam atminti skirti renginiai3
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines, šia proga pirmadienį organizuojamas renginys „Nepamiršti“. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?34
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...