- Giedrė Baltrušytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių kalboje nuo seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Jos skirstomos į patarmes, kurios savo ruožtu dar gali būti dalijamos į šnektas ir pašnektes. Lietuvių kalbos turtingumu didžiuotis mėgstame, tačiau kasdieniame gyvenime ir mene tarmių vengiame. Kodėl taip yra ir ar kas nors bando nusistovėjusią tvarką keisti, domėjosi Giedrė Baltrušytė.
Po Lietuvą jau kurį laiką keliauja spektaklis „Čia aš, varatarius“. Jis ne tik rodomas netradicinėse erdvėse – dažniausiai kavinėse – bet ir išsiskiria savo kalba, nes Pedro Lenzo romanas, pagal kurį pastatytas spektaklis, buvo išverstas iš šveicariško dialekto ne į bendrinę lietuvių kalbą, o į šiaulietišką patarmę.
„Aš pats esu, galima sakyt, kieme užaugęs, gatvėj, tai iš esmės man labai artima ta ne literatūrinė kalba. Aišku, ir literatūrinė kalba man irgi artima. Skaitau ir kitas knygas, ne tik slengu parašytas. Aš manau, tai praturtina. Ypač lietuvių literatūroje tai yra visiška naujovė. Pavyzdžiui, ta Pedro Lenz knyga, pagal kurią aš ir stačiau spektaklį, Šveicarijoje tai yra visa, kaip čia pasakyt, mada – net ne mada, o tendencijos. Visoje Šveicarijoje yra tendencija šnekamąja kalba – kiekvienas, ar ten regionas savąja kalba rašo knygas, stato filmus, spektaklius“, – sakė spektaklio „Čia aš, varatarius“ režisierius Antanas Gluskinas.
„Originalas yra Berno tarme ir tarsi norėjosi tarmiškumo, regionalumo tam tikro. Bet, be abejo, kad jis priartina – tiesiog daug dalykų nereikia kurti, žmonės atpažįsta iš kalbos. Ir ne tik šiauliečiai. Jie tiesiog pažįsta tikrą gyvą žmogų. Man atrodo, kad labai dažnai teatre, o ypač kine lietuvių kalba, ta bendrinė, taisyklinga, švari kalba skamba labai dirbtinai ir žmonės dėl to savęs ten neatpažįsta,“ – teigė P. Lenzo romano „Čia aš, varatarius“ vienas iš vertėjų Rimantas Kmita.
Lietuvių kalbos instituto mokslininkė Loreta Vaicekauskienė pabrėžia, kad Lietuvoje nėra jokio draudimo ar suvaržymų, kad nebūtų galima rašyti savo kūrinių tarme ir būtent tokiai kūrybai šiaip jau gana griežta mūsų valstybinės kalbos politika duoda gana daug laisvės. Mokslininkės įsitikinimu, klestėti tarmėms, patarmėms ir šnektoms labiau kliudo ne kalbos prievaizdai, o pačių gyventojų stereotipai.
„Bendrinė kalba, standartinė kalba yra išsimokslinusių žmonių, miestiečių kalba. Kas yra iš karto „aukštas, aukšta“ vertė, o vat mūsų regioninė, labiau kaimietiška, labiau tinka privačiam bendravimui. Ir žmonės gali teigti tau, kad aš ją labiausiai mėgstu, gerbiu, jinai man pati gražiausia yra, bet pasirinkti nešnekėti ja netgi savo miestelyje su, sakysim, gydytoja, nes „ką apie mane pagalvos“, kad aš koks gal neišsilavinęs“, – kalbėjo VU docentė, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė Loreta Vaicekauskienė.
Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas. Buvusiame Kauno gubernijos plote tada jis išskyrė 11 tarmių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro33
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...