Pirmą šių metų ketvirtį į SEB banką kreipėsi 16 gyventojų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių (2013 metų pirmą ketvirtį – 74). Banko duomenimis, bendras jų patirtas nuostolis buvo 73 tūkst. litų – beveik 4 kartus mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai ši suma siekė 285 tūkst. litų.

Vis dėlto bankas perspėja, kad sukčiai kuria vis sudėtingesnius nusikaltimų scenarijus, greitai prisitaiko prie ekonominių aktualijų ir jau naudojasi galimu euro įvedimu Lietuvoje.

„Reaguodami į prieš tai buvusį itin didelį telefoninių sukčių aktyvumą, tobulinome banko sistemas ir naudojome naujas technologijas, kurios šiandien specialistams padeda dar geriau nustatyti klientui nebūdingas ir įtarimų keliančias finansines operacijas. Be to, didesnį gyventojų sąmoningumą lemia ir vieša bankų, policijos bei kitų įstaigų komunikacija. Akivaizdu, kad gyventojai atsakingiau saugo asmeninę informaciją – mažėjantį telefoninių sukčiavimo atvejų skaičių pastebime jau nuo praėjusių metų vasaros pabaigos“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Tačiau, A. Šapolos teigimu, manyti, kad gyventojai įgavo ilgalaikį imunitetą sukčių pinklėms, negalima. „Sukčiai bet kada gali pasinaudoti naujais pinigų viliojimo būdais ir istorijomis. Pavyzdžiui, telefoniniai sukčiai jau bando pasinaudoti euro įvedimo Lietuvoje situacija. Tačiau gyventojai turėtų būti budrūs ir atkreipti dėmesį, kad dėl planuojamo euro įvedimo nei bankai, nei kitos institucijos į gyventojus ar įmones nesikreipia ir jokių veiksmų dėl to daryti šiuo metu neprašo“, – sako A. Šapola.

SEB banko duomenimis, šiemet vidutinė vieno telefoninio sukčiavimo padaryta žala yra apie 4,5 tūkst. litų – beveik penktadaliu didesnė negu 2013 metų pirmą ketvirtį, kai vidutinė nuostolio suma buvo 3,8 tūkst. litų. Tačiau gerokai sumažėjo gyventojų vardu imamų greitųjų kreditų sumos: lyginant šių ir praėjusių metų pirmų ketvirčių statistiką, bendra neteisėtai paimtų greitųjų kreditų suma sumažėjo beveik šešis kartus – nuo 90 tūkst. iki 16 tūkst. litų.

SEB bankas primena, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys ar teisėsaugos institucijos neturi teisės prašyti  asmens duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie interneto banko. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas ar bandyta neteisėtai iš jo išgauti asmeninę informaciją, svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai.