Liepą statistiškai nuskęsta daugiausiai žmonių, per šią liepą jau nuskendo 22 žmonės, vienas iš jų – vaikas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Daugiausiai skenduolių ugniagesiams teko traukti iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse esančių vandens telkinių.

Iš viso šalies ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 102 nuskendusius žmones (pernai – 111), iš jų du vaikus. Dar 21 gyventoją ugniagesiams pavyko išgelbėti.

Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Roko Kriščiūno, gana dažnai skęsta neblaivūs ir saulėje perkaitę asmenys.

Kaip teigia Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Anatolijus Ostrouchas, neretai žmonės maudosi ar net šokinėja į vandenį nežinomuose vandens telkiniuose, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus, ar net įsipainioti į žvejų tinklus.

Pareigūnų nuomone, maudynėms reikėtų rinktis gerai žinomą vandens telkinį arba tą, prie kurio budi gelbėtojai ir yra įrengtos gelbėjimo stotys.

Vasarai įpusėjus ir orams vis šylant, ugniagesiai prašo gyventojų atsargiai elgtis prie vandens telkinių: neplaukti už plūdurų, nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.

Taip pat nereikėtų maudytis vienam, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Vaikų vienų negalima palikti besipliuškenančių ir nedidėliuose baseinėliuose.

Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines priemones. Nepatariama plaukti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ugniagesiai įspėja nesimaudyti iškart po valgio.