Greituosius kreditus teikiančios bendrovės Klaipėdoje jau turi ir pasekėjų. Lengvo uždarbio galimybę pastebėję gudragalviai ėmė skolinti savo asmeninius pinigus. Pabandžius gauti kreditą iš tokio asmens paaiškėjo, kad tai padaryti dar paprasčiau nei iš greitųjų kreditų bendrovių.

Pasiūlė atvežti į namus

Skolinimo verslas Lietuvoje – klesti, o uostamiestyje tokias paslaugas teikia dar ir fiziniai asmenys. Ant stotyse, prekybos centruose ir kitose viešose vietose esančių skelbimų lentų gausu žinučių su įvairiais pasiūlymais.

Jų yra ir daugiabučių laiptinėse, skolintis siūloma ir reklaminiuose bukletuose, kurių nuolat primėtoma į gyventojų pašto dėžutes.

Privatūs, vardu neprisistatę ir jokiai įmonei neatstovaujantys asmenys siūlo greičiau nei per valandą ir be jokio užstato paskolinti grynųjų.

Akivaizdu, jog tai tikrai ne gerumo akcija. Radus vieną tokių skelbimų ant Žvejybos uoste stovinčio stendo ir paskambinus nurodytu numeriu paaiškėjo, kad tarsi palankiomis sąlygomis gautus pinigus skolininkui vėliau teks grąžinti su kaupu.

Nors verslautojas kimiu balsu sakė užstato neprašąs, tačiau pareiškė po mėnesio ar kelių norįs susigrąžinti trečdaliu daugiau nei paskolino.

Iš pradžių pašnekovas pasirodė perdėtai malonus ir net pasisiūlė pinigus pristatyti į namus. Tačiau ne didesnę nei 2 tūkst. eurų sumą.

Taip pat paprašė pasirašyti paties parengtą sutartį. O atsisakius tai padaryti, sakė galįs paskolinti tik 100 eurų.

Patiklių klientų nestinga

Akivaizdu, kad švenčių metu pinigų poreikis – didesnis nei įprastai.

Vos prasidėjus ilgajam savaitgaliui, prisiskambinti vienam finansiškai "padėti" besisiūlančiųjų buvo neįmanoma. Telefonas "užimtas" buvo skambinant ir trečią kartą.

Todėl užsiėmusiam verslautojui buvo nusiųsta SMS žinutė, kurioje prašyta paskolinti pinigų automobiliui įsigyti.

Po daugiau nei ketvirčio valandos buvo atsakyta, esą norint gauti kreditą būtina turėti banko išrašą apie gaunamas pajamas bei asmens dokumentą.

Paklausus apie palūkanas, skolintojas atrašė, kad tai priklauso nuo paskolos termino ir sumos dydžio.

Pasiteiravus apie anoniminio skolintojo licenciją ir teisę pelnytis iš palūkanų, atsakymo nebebuvo jokio.

Skolina legaliai?

Nors šie skolintojai kelia didelių abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo, tačiau juos sukontroliuoti – sudėtinga. Mat prisidengiama teise išduoti pinigus asmeniniu sutarimu.

Lietuvos banko specialistų teigimu, pavieniai sandoriai, kai žmonės asmeniškai susitaria dėl paskolos, yra galimi.

"Įstatymai nedraudžia skolinti pinigų, jei tai nėra nuolatinė veikla, generuojanti pajamas. Tačiau nuolat verstis vartojimo kredito teikimu gali tik juridiniai asmenys, kurie priežiūros institucijos yra įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą", – komentavo Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Pasak jo, abi šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams.

"Priešingu atveju galime kalbėti apie nusikalstamo pobūdžio požymių turinčią veiklą – neteisėtą vertimąsi finansine veikla, už kurią yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė", – tvirtino V.Šapoka.

Anot direktoriaus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nuolat stebi situaciją vartojimo kreditų rinkoje, analizuoja jų keliamas rizikas žmonėms ir, reikalui esant, imasi priemonių gyventojų interesams apsaugoti.

Pataria imti atsakingai

Didėjant greitųjų kreditų bendrovių pasiūlai Lietuvoje, vis daugiau žmonių pasiduoda pagundai ir ima pinigų nepagalvoję apie pasekmes.

Į interneto naršyklę įvedus raktinius žodžius "greitieji kreditai", galima rasti apie pusę milijono rezultatų. Nuo "Paskoliukas.lt" iki Bobutės paskolos. Kreditus suteikti siūlomasi greičiau nei per 15 minučių.

Finansiškai neapsirūpinusiems žmonėms, praradus darbą ar sunkiai susirgus, tai tampa tarsi "gelbėjimosi ratas". Tačiau pasekmės gali būti skaudžios.

Todėl kai kuriose Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, pasiimti paskolą per kelias minutes – neįmanoma. Čia jas išduodančios bendrovės gali tai padaryti tik praėjus parai po pateikto prašymo.

Tuo siekiama leisti žmogui "atvėsti" ir ilgiau pamąstyti apie norimą priimti sprendimą.

V.Šapokos teigimu, prieš skolinantis būtina išties blaiviai įvertinti situaciją ir pirmiausia susivokti, kokiu tikslu skolinamasi ir ar tikrai verta tai daryti.

"Galbūt galėtumėte tokią sumą sutaupyti ar atidėti savo poreikius. Jei vis dėlto skolintis dėl susidariusių aplinkybių, tokių, kaip netikėtos išlaidos, tikrai neišvengiama, svarbiausia skirti laiko tinkamai pasirinkti paslaugos teikėją, įvertinti siūlomos paskolos kainą bei sąlygas ir tai, kiek pajamų galite skirti finansiniams įsipareigojimams per mėnesį", – aiškino specialistas.

Taip pat V.Šapoka pataria realistiškai įvertinti savo galimybes laiku grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet ir palūkanas.

"Kad neprisiimtumėte per didelių finansinių įsipareigojimų, iš anksto apsvarstykite, kokia suma jums iš tiesų yra reikalinga, ir realiai įvertinkite, per kiek laiko galėsite grąžinti pasiimtą paskolą. Primenu, kad visi prisiimami finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų. Tai maksimalus galimų finansinių įsipareigojimų dydis", – akcentavo specialistas.

Direktorius užbaigė siūlymu peržiūrėti savo pajamas ir galbūt sumažinti nebūtinas išlaidas ar jų visai atsisakyti. Taip pat galima būtų apsvarstyti ir galimybę padidinti pajamas.