Žurnalistui ir fotografui Bernardui Aleknavičiui, Klaipėdoje gyvenančiam daugiau nei pusė amžiaus, teko laimė pažinti ir bendrauti su įstabiais šalies poetais ir rašytojais, kurie tam tikru laiku gyveno bei kūrė uostamiestyje. Pasak B.Aleknavičiaus, kai kurie jų šiandien nepelnytai smenga užmarštin.

Santūrusis P.Drevinis

84-erių B.Aleknavičius ilgus metus bičiuliavosi su Pauliumi Dreviniu, juolab poetas – tolimas Bernardo žmonos Antaninos giminaitis.

Tikroji šio liūdno likimo kūrėjo pavardė – Drevinskas. Šiais metais jam būtų sukakę 95-eri. Jis gimė Gulbinuose, Pabiržės valsčiuje.

P.Drevinis buvo užkliuvęs sovietams, tad 8 metus praleido tremtyje Krasnojarsko krašte. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Nuo septintojo dešimtmečio pradžios mokytojavo Klaipėdos mokyklose.

B.Aleknavičius prisiminė, kad Paulius rinko ne tik tautosaką, bet ir anekdotus, tačiau – tik ne politinius. Šių iš nepažįstamų žmonių jis net klausytis vengė.

"Nenorėjo, kad už juos pakliūtų dar kartą ten, kur jau turėjo progos pabūti", – atsiminimuose apie poetą rašė B.Aleknavičius.

Buvo labai principingas, nenorėjo likti kam nors skolingas. Bernardas teigė, kad dažnai Paulius ateidavo pas juos į namus savaitgaliais pietų.

"Ir kas keisčiausia, jis už tas vaišes sumokėdavo. Kaskart kildavo didžiausias skandalas. Jis susipykdavo su mano žmona, kai išsiimdavo tris rublius ir padėdavo už pietus. Toks jis buvo", – pasakojo žurnalistas.

Jautėsi suklydęs

B.Aleknavičius teigė, kad P.Drevinis jaunystėje žavėjosi Bernardo Brazdžionio kūryba. Abu kilę iš Biržų krašto. Nežinia, kas nutiko, bet 1982 m. rinkinyje "Vėl kartojasi gyvenimas" pasirodė P.Drevinio eilėraštis "Poetui emigrantui", kuriame tarsi jaučiamas priekaištas iš tėvynės išvykusiam kūrėjui: "Ar tu matai, kaip vyšnios žydi, / Kaip ieško bitės dobilų?/ Ak, tavo dainos pasiklydo/ Tarp kontinentų ir salų".

"Ir štai į Klaipėdą atvyko poetas B.Brazdžionis. Kai paklausiau Pauliaus, ar jis eis į susitikimą su poetu, kurį kadaise dievino, jis atsakė negalįs. Manau, jautėsi kaltas savo korifėjų išdavęs, kai parašė tą eilėraštį", – įsitikinęs B.Aleknavičius.

Pagerbs atminimo lenta

P.Drevinis gyveno buvusioje Žaliojoje, dabartinėje J.Karoso gatvėje. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis savivaldybei yra pateikęs prašymą įamžinti jo atminimą, iškabinant atminimo lentą.

Esą gautas sutikimas pakabinti tą lentą, nors šiemet turėjo tai padaryti, bet teks atidėti kitiems metams. Planuojama ją atidengti per Poezijos pavasario renginius.
Bibliotekos vadovas teigė pažinojęs poetą asmeniškai, bet didelis draugas su juo nebuvo – "P.Drevinis sunkiai pasiduodavo draugystei".

"Kai P.Drevinis mirė, jo kraštiečiai iš Biržų palaidojo jį gimtinėje ir šiandien labiau garbina nei mes, klaipėdiečiai. Mano supratimu, Klaipėda turėtų jį labiau vertinti, nes miesto literatūrinis žemėlapis nėra labai tirštas", – teigė J.Šikšnelis.

Tokių atminimo lentų, ženklinančių garsių rašytojų ir poetų pėdsakus Klaipėdoje, turėtų atsirasti daugiau. Pasak J.Šikšnelio, iškilių asmenybių pagerbimas yra svarbus mums patiems.

Dar vienas poetas Paulius

Pasak J.Šikšnelio, kitas garsus Lietuvos poetas Paulius Širvys irgi turi ryšį su Klaipėda, tačiau jis esą labai trumpalaikis. Poetas kurį laiką dirbo žvejybiniame laive ir tarp reisų į jūrą viešėdavo Klaipėdoje.

"Mūsų bibliotekoje buvo rengiami poezijos vakarai. Juo čia rūpinosi bibliotekos moterys, išskalbdavo jam ir rūbus. Tačiau negaliu pasakyti, pas ką jis apsistodavo", – prisiminė J.Šikšnelis.

B.Aleknavičius P.Širvį irgi pažinojo bei su juo bendravo. O susipažino abu Vilniuje ne itin maloniomis aplinkybėmis. B.Aleknavičius teigė, kad vėliau poetas šio susitikimo neprisiminė, nes tąsyk buvo pernelyg įkaušęs. Klaipėdietis prisiminė paties poeto jam pasakotą anekdotinę situaciją: "P.Širvys važiavo traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą, Telšiuose į jo vagoną įlipo mergaičiukė, atsisėdo priešais Paulių, išsiėmė iš krepšio P.Širvio poezijos knygą "Ir nusinešė saulę miškai". Ilgai skaitė eilėraščius ir kai užvertė knygą, poetas paklausė, ar patiko.
Ši sako, labai. P.Širvys pasiteiravo, ar ji nenorėtų susipažinti su jų autoriumi. Ta net nušvito. Ir, kai poetas prisipažino, kad jis ir esąs eilių autorius, mergaitė įsižeidusi rėžė: "Eik tu, kvaily". Ir persėdo į kitą vietą".

Poeto gyvenimas labai dramatiškas, jis dalyvavo Antrojo pasaulinio karo kovose. Buvo gavęs daugybę ordinų ir medalių, tarp jų ir Šlovės ordiną. Vėliau beūžaudamas jis visus tuos apdovanojimus esą pametė, išskyrus Šlovės ordiną, kurį išskirtinėmis progomis įsisegdavo į švarko atlapą.