Tremtiniai, jų giminės ir pilietiškai aktyvus jaunimas penktadienį rinkosi dar kartą prisiminti Sibiro platybėse patirtų išgyvenimų ir mintimis pabūti su lietuviais, nesugebėjusiais ištrūkti iš atšiaurios žemės gniaužtų.

Neatsitiktinai šią dieną, minint Baltijos kelio 25-metį, verslo centre "1000" vyko porą mėnesių trukusios tremtinių atminimui skirtos akcijos "Mes niekad nepamiršim" uždarymas.
Akcijos organizatoriai kvietė jaunimą atnešti savo prosenelių, senelių ar kitų giminaičių tremties laikų nuotraukų, kuriose įamžintos kasdienybės akimirkos, primenančios alinančius darbus, kovą už būtį ar valandėles artimųjų ir draugų apsupty.

"Čia mano", – paaiškino per akcijos pristatymą šalia sėdinti senjorė, žiūrinti ekrane rodomas nuotraukas. Akcijai buvo atrinkta 40 nuotraukų su istorijomis, kurios eksponuojamos specialiame stende, stovinčiame prie įeigos į verslo centrą "1000". Iš viso organizatoriai sulaukė apie 150 įamžintų akimirkų iš įvairių tremties vietų.

Baigiamajame renginyje su savo močiutėmis tremtinėmis dalyvavo ir anūkai bei vaikai. Anūkė Austėja padeklamavo porą eilėraščių, Sibire parašytų jos močiutės, kuri su renginio dalyviais pasidalijo kraupiais prisiminimais, vis dar giliai įstrigusiais atmintyje.

Savo įspūdžius papasakojo neseniai vykusios "Misija Sibiras" dalyviai, kurie šiemet lankėsi Krasnojarke.

Anot "Misija Sibiras" dalyvių, šis Rusijos kraštas buvo pasirinktas neatsitiktinai. 1948 m., vykdydami planą "Vesna", sovietai lietuvius trėmė būtent į Krasnojarską. Ten akcijos dalyviai ne tik tvarkė kapus, pastatė tris didžiulius medinius kryžius, kurių vienas siekė daugiau nei 4 metrus, bet ir stengėsi atsekti tas vietas, kuriose tremtiniai gyveno ir dirbo.

"Kapines palikdavome su malda ir tautine giesme. Tą akimirką suprasdavai, kad čia yra tavo Lietuva, kuri liko nepargabenta namo", – sakė vienas iš "Misija Sibiras" dalyvių.

Kalbant apie tremtį buvo prisimintas ir vienas brangiausių tremtinius visur lydėjusių Lietuvos simbolių – juoda duona. Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė, susirinkusiesiems dovanodama pačios iškeptos senovinės naminės duonos kepalą,  priminė, kad duona visuomet gelbėjo žmogų ir už tai jai tenka didžiulė garbė. "Gal jums pavyks užsidaryti į duonos kąsnio tylą ir pabūti toje istorijoje, kurią išgyvenome", – kvietė ji.

Akcijai prie specialaus stendo su nuotraukomis floristė Rita Bagdzevičiūtė su savanoriais iš gėlių ir žalumynų nupynė 25 metrų  tautinių juostų motyvų taką, o organizatoriai praeiviams išdalijo tūkstantį geltonos, žalios ir raudonos spalvos balionų.