Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios prieigose – tyla. Tikinčiųjų ramybės jau nebedrumsčia statybos darbai, trukę daugiau nei dvidešimt metų. Paskutinis rekonstrukcijos akordas – sutvarkyta aplinka. Kas dar planuojama šventovėje?

Pateikė dokumentus

"Šiemet paruošėme visus dokumentus, kuriuose prašoma, kad bažnyčiai būtų suteiktas titulas. Dabar laukiame atsakymo iš Vatikano", – sakė Prisikėlimo bažnyčios klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Koks titulas bus suteiktas ir ar tikrai jis bus suteiktas, klebonas nedrįso spėlioti, nes viską spręs Vatikanas.

Jis užsiminė, kad tarp titulų, kurie galėtų būti suteikti bažnyčiai, yra prokatedra ir mažoji bazilika.

"Ypatingas titulas suteikiamas bažnyčiai, kuri yra svarbi. Mes išsiuntėme išsamų aprašą su nuotraukomis, kodėl Prisikėlimo bažnyčia yra svarbi Lietuvai, Kaunui ir vyskupijai, kiek žmonių ją lanko, kokie renginiai čia vyksta", – pasakojo V.Grigaravičius. Vatikanas labai kruopščiai vertina dokumentus, todėl procesas gali prailgti ir verdiktas paaiškėti tik po metų.

Vis dėlto klebonas neatmeta tikimybės, kad Prisikėlimo bažnyčiai nebus suteiktas joks titulas. Tokiu atveju Lietuvos vyskupų konferencija gali nuspręsti bažnyčiai suteikti vietinės reikšmės titulą – pavadinti Tautos šventove. Tokia idėja buvo gaji tarpukariu –  Tautos šventovė turėjusi įprasminti mintį, kad tauta, tikinti gėriu, prisikėlimu, išganymu, yra nenugalima.

Kliūva kaimynai

Pasak V.Grigaravičiaus, daugiau bažnyčiai tarsi ir nieko netrūksta: Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos buvo panaudotos laiku, visi projekte numatyti darbai buvo įgyvendinti. Vis dėlto ne viską galima buvo sutvarkyti, taip kaip norėtųsi.

Sovietmečiu prie pat Prisikėlimo bažnyčios prišlietas Radijo gamyklos pastatas, kuriame dabar įsikūrusios įvairios įmonės, ir dabar ją gožia. Nors projekte buvo numatyta, kad aukšta pilka siena būtų apklijuota veidrodžiu, taip sukurdama platesnės erdvės pojūtį, pastato savininkai su tokiu pasiūlymu nesutiko.

"Galėtų ant fasado uždėti namo piešinį, kaip padaryta E.Ožeškienės gatvėje. Vis gražiau būtų", – svarstė V.Grigaravičius apie kaimyninio pastato sieną, kuri yra vienintelis vaizdas, matomas per didelius rytinius šventovės langus. Anot klebono, nors tai būtų jau prabanga, problemą iš dalies išspręstų švelnūs vitražai.

Patogumai turistams

Akmeninio grindinio ir nerūdijančio plieno atitvarų kuriamą šaltą atmosferą pavasarį turėtų praskaidrinti lauko gėlės, prie bažnyčios bus įrengti suoliukai paiilsėti. Lankytojų poreikius patenkinti turėtų ir šalia atsirasianti dviaukštė automobilių aikštelė, viešieji tualetai, dušai turistinių autobusų vairuotojams ir suvenyrų kioskas.

"Tai labai patogi vieta tokiai infrastruktūrai atsirasti. Ir dabar čia sustoja turistiniai autobusai, o žmonės, aplankę šventovę, Žaliakalnio funikulieriumi leidžiasi į centrą", –  pasakojo klebonas.

Ateityje planuojama įrengti ir parapijos salę požemyje šalia bažnyčios. Anot V.Grigaravičiaus, įvairioje bažnyčios veikloje dalyvauja didelė tikinčiųjų bendruomenė. Dabar žmonės renkasi konferencijų salėje pačioje bažnyčioje, tačiau jau ima stigti vietos.

"Daug veiklos siūlome senjorams. Jų pas mus lankosi nemažai – apie 70. Todėl norėtume įrengti senjorų namus, kuriuose vyktų jiems skirti įvairūs renginiai", – sakė V.Grigaravičius.

Svajoja apie vargonus

Be minėtų vitražų, bažnyčios interjeras taip pat jau neturėtų keistis. Anot klebono, 1933-iaisiais inžinieriaus K.Reisono sukurtas Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios projektas deklaruoja minimalistinį, priešingą barokinėms Lietuvos bažnyčioms stilių, kurį ir stengiamasi išlaikyti.

Vieninteliai šventovę puošiantys meno kūriniai – iš JAV parvežta žymaus skulptoriaus Vytauto Kašubos skulptūra "Prisikėlęs Kristus" ir tapytojo Artūro Račo sukurtos Kristaus kelio stotys.

"Žinoma, norėtume ateityje įsigyti stiprius koncertinius vargonus. Dabar irgi turime neblogus, tačiau tuomet galėtume rengti vargonų koncertus", – pasvajojo klebonas.

Tautos atgimimo simbolis

1922 m. kilo idėja tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune pastatyti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu ir įkūnytų "ilgas mūsų tautos kančias ir sunkias jos kovas, o ypatingai didžiausią mūsų laimėjimą – nepriklausomos valstybės prisikėlimą".

1928 m. miesto savivaldybė būsimai bažnyčiai padovanojo sklypą Žaliakalnyje, prie Žemaičių g.

1934 m. bažnyčios buvo pradėta statyti.

1940 m. statybos darbai nutrūko dėl sovietinės okupacijos.

1948 m. sovietinė valdžia pradėjo paruošiamuosius darbus grūdų sandėliui bažnyčios pastate įrengti.

1952 m. sovietai nutarė rekonstruoti pastatą ir pritaikyti jį radijo prietaisų gamyklai.

1990 m. bažnyčios pastatas ir sklypas buvo grąžinti tikintiesiems. Tais pačiais metais pradėti bažnyčios atstatymo darbai.

1997 m. vis dar rekonstruojamoje bažnyčioje įvyko pirmosios pamaldos.

2004 m. bažnyčia buvo iškilmingai konsekruota.

Bažnyčių titulai

Bazilika – aukščiausia katalikų bažnyčių kategorija, teikiama popiežiaus. Septynios Katalikų bažnyčios – penkios Romoje ir dvi Asyžiuje – yra didžiosios bazilikos, visos kitos bazilikos pasaulyje yra mažosios bazilikos.

Katedra – svarbiausia vyskupijos bažnyčia, kurioje reziduoja vyskupas, dar vadinama vyskupo sostu. Tai religinio ir liturginio vyskupijos gyvenimo centras.

Arkikatedra – arkivyskupijos centras su arkivyskupo metropolito sostu.

Prokatedra – bažnyčia, kurioje reziduoja vyskupas, tačiau esanti ne vyskupijos centre. (Po Antrojo pasaulinio karo sovietams sugriovus Vilkaviškio katedrą, Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia 1944–1949 m. buvo Vilkaviškio vyskupijos prokatedra. Antrą kartą ji buvo šios vyskupijos prokatedra 1989–1998 m.)

Tautos šventovė – vietos vyskupo dekretu su popiežiaus pritarimu pavadinta bažnyčia, svarbus dvasinis centras religiniu ir tautiniu aspektais.

Bažnyčios taip pat būna parapinės arba neparapinės (rektoratai), vienuolynų bažnyčios, koplyčios.