Viena seniausių miesto įmonių bendrovė „Kauno vandenys“ mini 85 metų sukaktį. Bendrovė pelnytai gali didžiuotis ne tik teikiamos paslaugos kokybe, bet ir Pramonininkų konfederacijos suteikta nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė 2014“.

Kitaip neįsivaizduojama

„Šiuo metu kauniečiai vartoja vieną iš geriausių ir skaniausių vandenų Lietuvoje. Galime ir privalome didžiuotis turėdami turtingą ir garbingą Kauno miesto istoriją, kurioje vandentiekio įrengimo darbai vieni iš reikšmingiausių. Matydami, su kokia didžiule atsakomybe to meto miesto vadovai, burmistras ir vandentiekio statytojai realizavo savo kūrinį, privalome tęsti praeities tradicijas Kaune“, – sakė dabartinis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas.

Šiandien Kaunas neįsivaizduojamas be centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo. Bendrovės „Kauno vandenys“ vystymosi šuolis prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Ypač daug nuveikta nuotekų valymo srityje. Atsirado nuotekų valykla, mechaninis, po to – ir biologinis nuotekų valymas. Įstojus į ES reikėjo laikytis Europoje priimtų aplinkosaugos reikalavimų, o su reikalavimais buvo gauta ir parama.

Tiesa, ne visi reikalingi projektai visuomenės buvo priimti džiugiai. „Kauno vandenims“ teko atlaikyti nepasitenkinimų bangą dėl vandenvalos įmonės Marvelėje statybos.

„Statant nuotekų valyklą gyventojai baiminosi išaugsiančių paslaugų kainų pradėjus jos eksploataciją. Petrašiūnų vandenvietės vandenį vartojantys gyventojai prioritetu laikė vandens kokybės pagerinimą. Abu projektai įgyvendinti, o kaina išliko viena mažiausių“, – priminė L.Baltrėnas.

Investicijos dėl klientų

Visos investicijos labai pagerino Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų gyvenimo sąlygas. Šiandien bendrovė valdo milžinišką vandentvarkos ūkį. Jį sudaro 2410 km vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, per parą patiekiame 60 tūkst. kub. m vandens.

Vien tik per 2007–2013 m. bendrovė panaudojo 124 mln. litų paramos. Iš jos 105 mln. litų buvo gauta iš ES Sanglaudos fondo ir 11,8 mln. iš Lietuvos valstybės biudžeto. Pastatyta per 100 km vandentiekio ir apie 140 km nuotekų tinklų.

Atlikti didžiuliai vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros darbai. Pastatyti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai Romainių, Vijūkų kvartaluose, Rokuose, Vaišvydavoje, Zuikinėje, Aleksote, Narsiečiuose, Garliavoje, Ringauduose, Noreikiškėse.

„Garliavos gyventojai ne iš karto patikėjo gavę sąskaitas už suvartotą vandenį. Kai kurie net klausė – ar nesumaišėme. Už vandenį garliaviškiai moka pigiau, nei iki įsiliejant į bendrą „Kauno vandenų“ klientų būrį“, – minėjo generalinis direktorius.

Atviri technologinei plėtrai

Bendrovės valdyba dar 2013 m. patvirtino strateginį 2014–2020 m. planą, kuris aiškiai nurodė vystymosi kryptis ir būsimus darbus. „Kauno vandenų“ laukia nelengvi iššūkiai. Pasak generalinio direktoriaus L.Baltrėno, toliau vyks vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra, bus pradėti tinklų renovacijos darbai.

Būtent esamos infrastruktūros renovacijai ketinama skirti didžiausią dėmesį. Tai tiesiogiai susiję su išlaidų remontui amortizavimu, paslaugų teikimo nenutrūkstamumu ir netekčių mažėjimu. ES investicijos – apie 119 mln. litų – numatytos ir iki 2020 m.

XXI a. technologijos neapeina „Kauno vandenų“. Kompiuteriai, mobilusis ryšys, naujos vamzdynų medžiagos ir remonto technologijos gerokai sumažino darbo sąnaudas, paspartino plėtros galimybes.

„Eksploatacinės tarnybos naudoja modernią nuotekų tinklų plovimo-valymo įrangą, tinklų būklė kontroliuojama televizine diagnostika, sėkmingai naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai šilumos ir elektros energijos gamybai, t. y. iš nuotekų dumblo išgavus biodujas. Tinklų renovacijai vis plačiau taikomos betranšėjinės technologijos“, – technologinę bendrovės pažangą vardijo generalinis direktorius.

Pelnytai sėkminga

Bendrovė, pasitikdama garbingą jubiliejų, turi kuo pasigirti. 2014 m. bus pasiektas rekordinis, beveik 7 mln. litų, pelnas. „Kauno vandenų“ teikiamų paslaugų kainos yra vienos mažiausių Lietuvoje.

Pasak L.Baltrėno, tokį paslaugos ir kainos santykį lėmė tai, kad bendrovėje įdiegtos kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2005, vykdoma griežta sąnaudų kontrolė, daugelis procesų yra automatizuota. Didžiulę reikšmę turi ir personalo kvalifikacija.

„Pirmą kartą bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis pasiekė 2557 litus ir tapo didesniu už Respublikos vidurkį“, – džiaugėsi L.Baltrėnas. Gerokai sumažintas vandens netekčių procentas. „Daug dėmesio skyrėme kovai su vandens vagimis, kurie kenkė sąžiningam vartotojui“, – dėmesį atkreipė įmonės vadovas.

Įvertinus bendrovės veiklos efektyvumą, darbuotojų kvalifikaciją, veiklos rodiklių tendencijas, Lietuvos pramonininkų konfederacija „Kauno vandenims“ suteikė nominaciją „Sėkmingai dirbanti įmonė 2014“.

„Šiandien „Kauno vandenyse“ dirba išties geras, kvalifikuotas kolektyvas“, – pabrėžė įmonės vadovas.

„Kauno vandenų“ pradžia

„Ne tik tyras, bet ir skanus“, – tokius žodžius ištarė pirmą stiklinę vandens, ištryškusio iš Kauno hidranto Rotušės a., išgėręs burmistras Jonas Vileišis. Tai įvyko 1929 m. gruodžio 15 d. dalyvaujant Lietuvos Vyriausybės kabineto nariams, miesto valdybos ir tarybos veikėjams, užsienio valstybių diplomatams. Tą dieną buvo iškilmingai paleistas Eigulių vandentiekio stoties pirmasis agregatas.

Pirmieji Kauno vandentiekio darbai laikinajai sostinei kainavo per 2 mln. smetoniškų litų.

Vis dėlto Kauno vandentiekio pradžių pradžią reikėtų skaičiuoti nuo tada, kai atsirado tyro vandens poreikis.

1921 m. Kaune buvo iki 60 tūkst. gyventojų. Plėtėsi pramonės įmonės ir gyventojų skaičius vis didėjo, blogėjo miesto sanitarinė būklė. Vis daugiau buvo užteršiami paviršutiniai žemės sluoksniai, iš kurių per kastinius šulinius žmonės apsirūpindavo vandeniu. Tokia situacija vertė susirūpinti, kad būtų įvestas centralizuotas vandentiekis.

1923 m. specialiai į Vokietiją siųstam atstovui per vokiečių inžinierių sąjungą pavyko užmegzti santykius su vandentiekio ir kanalizacijos specialistu inžinieriumi dr. Brixu. Jis turėjo būti ruošiamo Kauno vandentiekio ekspertas ir konsultantas, bet iškėlė sąlygą, kad už darbą jam būtų mokama dvigubai brangiau negu Vokietijoje.

Buvo pradėta ieškoti bendrovių ir tartis su jomis dėl finansavimo bei vandentiekio įrenginių statybos. Pradėjo siūlytis užsienio bendrovės, kurios norėjo investuoti savo kapitalą. Dėl paskolos buvo kreiptasi į įvairias Anglijos, Prancūzijos ir Švedijos bendroves.

Jeigu ne inžinieriaus Stepono Kairio pastangos, šie darbai būtų kainavę grokai brangiau. Būtent S.Kairys pasiūlė vandentiekį įsirengti savo jėgomis be užsienio investuotojų.
Pagal bendrovės „David Grove“ atliktus tyrimus ir sudarytą projektą pirmieji vandentiekio šaltiniai buvo numatyti Neries upės terasoje – Eiguliuose. Vandenį numatyta imti iš gręžtinių šulinių. 1928 m. Eiguliuose jau buvo 10 gręžtinių šulinių, kurie buvo išgręžti kas 50 m.

Pastačius Eigulių vandentiekio stotį, paklojus tranzitines-magistralines vandentiekio linijas, buvo ruošiamasi svarbiam įvykiui – paleisti vandentiekio siurblių stotį.
Kaip gyvas sidabras išsiveržė aikštėn ilgai kauniečių lauktas tyras vandentiekio vanduo. Pirmąją tyro kaip krištolas vandens stiklinę į Kauno piliečių sveikatą išgėrė miesto burmistras p. J.Vileišis.

„Kauno vandenų“ statistika

91,3 litro – vidutiniškai tiek vandens per parą namų ūkyje suvartoja vienas gyventojas.

307 498 – tiek Kauno gyventojų naudojosi „Kauno vandenų“ paslaugomis.

300 kv. km – tokią teritoriją aptarnauja „Kauno vandenys“.

Dėmesys: šventės proga „Kauno vandenų“ kolektyvą sveikino verslo partneriai, politikai ir kiti svečiai.