Neaiškūs Lietuvos įstatymai ir juos skirtingai aiškinantys tarnautojai varo į neviltį. Anglijoje gyvenančiam lietuviui padėti nusprendusi "Kauno diena" įsitikino, kad biurokratiniuose labirintuose klaidžioja ne tik paprasti piliečiai, bet ir vedliais turintys būti valdininkai.

Bijo grįžti į Lietuvą

Nekompetentingi, nemandagūs ir abejingi. Su tokiais tarnautojais teigė susidūręs Lietuvos piliečio pasą turintis, tačiau gimtinėje daugiau nei dešimtmetį negyvenantis Simonas (pašnekovas prašė neskelbti jo pavardės, nes baiminasi, kad tarnautojų kerštas gali trukdyti tvarkantis dokumentus Lietuvoje).

"Man atrodo, kad patys Lietuvos tarnautojai neišmano įstatymų, nežino, ką kalba. Jų išvedžiojimų man suprasti nepavyko. Gal pavyktų jums?" – dienraščiui skundėsi emigrantas.

Į Lietuvą kas kelerius metus grįžtantis Simonas teigė per kiekvieną viešnagę pastebintis mūsų šalies institucijose įsišaknijusį tvarkos stygių, tačiau į žiniasklaidą nusprendė kreiptis tik supratęs, kad nuo Kauno tarnautojų kompetencijos ir geranoriškumo gali priklausyti jo likimas.

"Nusprendžiau keisti darbą, turiu paskolą, kitų įsipareigojimų, todėl man laikas – pinigai. Vis dėlto tenka bendrauti su tarnautojais, to nesuprantančiais ir net negalinčiais normaliai išaiškinti teisės aktų. Jau turiu darbdaviui pranešti, kad ketinu išvykti, bet bijau, kad neatsitiktų taip, jog viską mesiu Anglijoje, grįšiu į Lietuvą ir suprasiu, kad viskas, kas buvo sakoma telefonu – paistalai", – nerimavo Simonas.

Emigranto žodžius patikrinti ir jam padėti nusprendusi "Kauno diena" su nemandagiais tarnautojais nesusidūrė, tačiau įsitikino, kad jie įstatymus aiškina labai skirtingai. Į tą patį klausimą visų 11 Kauno miesto seniūnijų atstovai pateikė keletą skirtingų atsakymų.

Vargina dėl pažymėjimo

Į biurokratinį voratinklį Simonas įkliuvo tada, kai nusprendė šį pavasarį Lietuvoje išlaikyti vairavimo egzaminus ir vairuotojo pažymėjimą papildyti įrašu, leidžiančiu vairuoti vilkikus. Norint tai padaryti, reikia deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų šalyje arba patekti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Simonas pasakojo domėjęsis pastaruoju variantu, tačiau Kauno Centro seniūnijos darbuotojos ne tik nesugebėjo tinkamai išaiškinti procedūros detalių, bet ir elgėsi labai atšiauriai.

"Man viena moteriškė telefonu pakeltu tonu pasakė: "Tai tu nori kaip bomžas registruotis?" Jeigu taip kalbėčiausi su klientais, mane iš darbo išmestų", – stebėjosi Simonas.

Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita sugalvota tam, kad būtų galima suskaičiuoti ir įteisinti benamių buvimą tam tikroje šalies seniūnijoje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas aiškina, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Prieš 14 metų į užsienį išvykęs Simonas pasakojo, kad Lietuvoje neturi nei artimų giminių, nei draugų, pas kuriuos galėtų apsistoti, todėl per kiekvieną viešnagę gimtinėje apsigyvena viešbučiuose.

"Nė neturiu ko paprašyti, kad leistų man įsiregistruoti gyvenamąją vietą. Gal galėčiau bandyti prašyti nepažįstamų žmonių, bet kas norės man leisti deklaruoti gyvenamąją vietą savo namuose, jei atvyksiu vos porai mėnesių, išlaikysiu vairavimo egzaminus, gausiu pažymėjimą ir grįšiu atgal į Angliją", – pasakojo emigrantas.

Sprendžia seniūnijos

Priežastys, kodėl Simonas negali deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje, atrodo gana objektyvios, tačiau tarnautojai gali manyti ir kitaip. Gyventojų registro tarnybos Asmens duomenų tvarkymo skyriaus vedėjas Algimantas Mikėnas aiškino, kad nenoras deklaruoti gyvenamosios vietos nėra objektyvi priežastis. Valdininkas nenorėjo patikėti, kad Simonas neturi Lietuvoje nei draugų, nei giminaičių, galinčių pagelbėti.

"Sakote, kad jis atvažiuoja į Lietuvą tam, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą, nes čia pigiau? Pigiau skaičiuojant ir kelionės išlaidas? Na, nežinau", – melo Simono pasakojime ir priežasties, kodėl jis visgi galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, vis ieškojo A.Mikėnas.

Paskui tarnautojas atsiribojo – pabrėžė, kad gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija yra seniūnijų galvos skausmas.

"Iš dangaus nukritęs žmogus taip pat neturi objektyvių priežasčių aiškinti, kad neva yra vietinis gyventojas. Na, nebent įtikins seniūną", – numykė A.Mikėnas.

Įstatymą aiškina skirtingai

Kauno miesto seniūnų sueigos pirmininkas Algimantas Vilkevičius aiškino, kad tai vienas iš atvejų, kurių įstatymas griežtai neapibrėžia. Seniūnas pripažino, kad būna situacijų, kai įvairius dokumentus turintys susitvarkyti žmonės nėra valkatos, tačiau deklaruoti gyvenamosios vietos neturi jokių galimybių.

"Tokiems žmonėms bandome padėti, nes jie negali būti pakabinti ore. Tai nereiškia, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiame visus norinčiuosius. Kiekvieną atvejį svarstome atskirai. Tam ir yra valstybės karjeros tarnautojas, kad vykdytų įstatymą ir kartu išliktų žmogiškas", – kalbėjo A.Vilkevičus.

"Kauno diena" įsitikino, kad tą patį įstatymą Kauno miesto seniūnijos aiškina ir naudoja skirtingai. Į visas 11 seniūnijų paskambinę emigrantais prisistatę dienraščio žurnalistai gavo keletą skirtingų atsakymų.

Prašė skirtingų dokumentų

Emigrantu prisistačiusiam žurnalistui A.Vilkevičiaus vadovaujamos Petrašiūnų seniūnijos tarnautojas padėtį ir visas galimybes aiškino panašiai kaip pats seniūnas.

"Įstatymas gana abstraktus, bet vis tiek, jeigu yra bent menka galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą konkrečiu adresu, bandome ją. Jei atvejis išskirtinis ir kitokio varianto nėra, tada galvosime, ką daryti", – aiškino seniūnijos darbuotojas.

Kai kurių kitų seniūnijų darbuotojai buvo atviresni: nori patekti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą – nešk pažymą, kad neturi nekilnojamojo turto, ir nurodyk, kur apsistojai. Poros seniūnijų darbuotojos pareikalavo papildomų dokumentų, kurie sustiprintų įspūdį, kad asmens sąsajos su Kaunu yra itin tamprios.

"Nueinate į Registrų centrą, pasiimate pažymą, kad neturite jokio nekilnojamojo turto, užsiregistruojate Darbo biržoje – atseit ieškote darbo ir tada ateinate pas mane. Tik taip jus galėsiu įsitraukti į vadinamąjį bomžų sąrašą. Kitaip nieko neišeis, nes man reikia įrodyti, kad jūs susijęs su Kaunu", – mokė Centro seniūnijos darbuotoja.

Kvietė kalbėtis su seniūnais

Dviejų seniūnijų darbuotojai aiškino, kad emigrantui patekti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus – neįmanoma misija.

"Niekaip nedeklaruosite. Nepavyks, patikėkite", – viltis daužė Šilainių seniūnijos tarnautoja.

"Ta apskaita yra skirta benamiams registruoti – tiems, kurie konteineriuose gyvena. Gal esant apskaitoje ir galima vairuotojo pažymėjimą gauti, bet reikia gyventi Kaune. Kiti variantai – įstatymo apėjimas. Nieko nebus", – nepasidavė ir Eigulių seniūnijos darbuotojas.

Dar dviejų seniūnijų darbuotojai – Aleksoto ir Gričiupio – išgirdę apie reikalą, jokių instrukcijų nedalijo, bet paragino atvykti pasikalbėti su seniūnais. Ar pokalbis su seniūnais primins derybas, ar apklausą, ar instruktažą, tarnautojai neprasitarė.

Bando ne pirmą kartą

Seniūnijų darbuotojų apklausa leidžia spėti, kad Simono galimybės patekti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą priklauso tik nuo to, kokiai seniūnijai paskambins ir kokia bus atsiliepusio tarnautojo nuotaika.

Simonas teigė, kad tokios perspektyvos jo nenustebino. Vyriškis girdėjo ne vieną istoriją, kai dėl skirtingo įstatymų traktavimo ar tarnautojų beviltiškumo iš Lietuvos nesusitvarkę būtinų reikalų turėjo išvykti ne vienas emigrantas. Simonas pasakojo, kad apie vairavimo egzaminą buvo pagalvojęs, kai Lietuvoje viešėjo prieš aštuonerius metus. Vis dėlto į sumanymą numojo ranka, nes gyvenamosios vietos registracijos procedūra ir tada pasirodė pernelyg ilga.

"Sutiktos tarnautojos sukėlė įtarimų, ar apskritai moka naudotis kompiuteriu. Kartą mane iš kabineto išprašė, nes užėjau, kai joms buvo kavos gėrimo metas, kitą kartą man atėjus moteriškė išlėkė, nes neva jos vaikas susirgo ir daugiau nebuvo kam manęs priimti. Tada numojau į sumanymą ranka, bet tikėjausi, kad per tiek metų sistema ir jos darbuotojų požiūris pasikeitė. Klydau", – atsiduso Simonas.

Jis neslėpė, kad Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminą norėtų, nes čia tai daryti kur kas pigiau. "Jokių dotacijų negaučiau ir jų man nereikia. Už viską mokėčiau pats ir dar gimtinėje porą mėnesių pabūčiau. Ar tai blogai?", – kalbėjo Simonas.

Komentaras

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Tai vienas pavyzdžių, kai įstatymas yra sau, o jį interpretuojantys žmonės – sau. Tą galima pastebėti iš daugybės įvairių situacijų. Lietuvos įstatymai visoje šalyje turi veikti vienodai, bet vienose savivaldybėse ar net atskirose seniūnijose kai kas galima, o kitose – ne. Kartais įstatymo veikimas priklauso nuo to, kokia yra valdininko nuomonė ar kompetencija. Šiuo atveju matyti ir kita problema – įstatymų leidimo kokybė dažnai yra prasta. Priimama daug įstatymų, kurių gal net nereikia. Susitelkiama į kiekybę, o ne į kokybę ir visiškai nemąstoma apie jų skaitytoją. Įstatymų leidėjai nesusimąsto apie tai, kad skaitytojas įstatymą gali suprasti kitaip, nei suprato jie.