Respublikinės Kauno ligoninės darbuotojai sunerimę dėl ateities ir galimo trečiojo brolio likimo, jų įstaigą prijungus prie Kauno klinikų. Kaip bus iš tiesų?

Dalininkas – tai bendrininkas

Praėjusį savaitgalį Respublikinės Kauno ligoninės, dar neseniai vadintos 3-iąja klinikine, medikai pasirašė peticiją Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip jie reiškė protestą prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato nutarimą universitetui tapti šios ligoninės dalininku. Sveikatos apsaugos ministerija, ligoninės steigėja, šiam nutarimui pritarė su džiaugsmu.
Dalininkas – tai bendrininkas, teigiama terminų žodyne. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs jai įnašą ir turi įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senatas dar praėjusių metų rudenį nusprendė siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad leistų tapti jai pavaldžių Respublikinės Kauno ir Kauno klinikinės (anksčiau sujungtų 2-osios ir Raudonojo Kryžiaus) ligoninių dalininku. Ministras Vytenis Povilas Andriukaitis šių metų vasario 4 d. raštu neprieštaravo universitetui tapti Kauno klinikinės ir Respublikinės Kauno ligoninių dalininku ir patarė kreiptis į jų vadovus, nurodant "teisės aktų nustatyta tvarka įvertintą numatomą įnašą į dalininkų kapitalą, atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus".

Ministrui pakluso besąlygiškai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas netruko išsiųsti raštus į šias dvi miesto ligonines su prašymu priimti antruoju dalininku. Ir vienai, ir kitai ligoninei pasiūlė įnašą finansiniu turtu – 100 litų.
"Iš dalies tai – simbolinė suma, bet universitetas mano, kad įneša labai didelę nematerialiąją dalį: žinias, mokslą, intelektualinį potencialą", – pakomentavo Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas valdymui Algis Janulionis.

Šios ligoninės vadovai netruko pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymui medikus rengiantį universitetą priimti dalininku. Penktadienį Kauno klinikose įvykusiame susitikime su sveikatos apsaugos ministru V.P.Andriukaičiu netgi buvo svarstomas naujas šios gydymo įstaigos pavadinimas – Vilijampolės arba Šilainių klinikinė ligoninė.

"Turime vykdyti ministerijos valią, ji – pagrindinis savininkas. Jei universitetas nori tapti ligoninės dalininku ir ministerija tam pritaria, prieštarauti negalime", – taip paklusnumą pakomentavo A.Janulionis.

Jis sakė dar nežinąs, kaip keisis ligoninės valdymas.

"Viską nuspręs steigėjas. Jau prieš pusmetį Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo domėtis ne tik mūsų, bet ir visos Respublikos gydymo įstaigų valdymu, nori jį racionalizuoti, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos", – kalbėjo Kauno klinikinės ligoninės vadovo pavaduotojas valdymui A.Janulionis, tikėdamasis pažangos.

Kiti galvoja kitaip

Tačiau Respublikinės Kauno ligoninės kolektyvas sukilo prieš reformą. Dar kovo 18 d. nusiuntė ligoninės generalinio direktoriaus Lino Vitkaus pasirašytą raštą sveikatos apsaugos ministrui su prašymu paaiškinti tokio sprendimo naudą. Jau šiame rašte buvo išdėstyti ligoninės Gydymo ir Slaugos tarybų bei septynių profesinių sąjungų argumentai, kodėl nerimaujama dėl tokio sprendimo.

Vakar perpiet peticiją dėl prijungimo prie Kauno klinikų, kaip medikai supranta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dalininko vaidmenį, buvo pasirašę 670 ligoninės darbuotojų. Jų nuomone, prieš priimant sprendimą dėl universiteto galimybės tapti antruoju ligoninės dalininku, būtina įvertinti tokio veiksmo efektyvumą ir racionalumą, kartu ir naudą ligoninei, jos darbuotojams bei pacientams.

"Šiuo metu, pagal turimus duomenis, apskritai nėra aiškus tokio siekio tikslas, nėra aiški vizija", – rašoma peticijoje ir pabrėžiama, kad ligoninė ir dabar bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, yra išreiškusi norą tęsti bendradarbiavimą ateityje, juolab mokslo tikslais, o partnerystei užtikrinti universitetui nebūtina tapti antruoju ligoninės dalininku.
Dar vienas argumentas prieš: universitetas su savo ligonine – Kauno klinikomis, užsiima konkurencinga veikla ir tapęs Respublikinės Kauno ligoninės dalininku įgis teisę gauti visą informaciją apie ją, jos veiklą, susipažinti su dokumentais, daryti įtaką valdymui, kasdienei veiklai, tai mažins pagrindinių gydymo įstaigų konkurencingumą, skatins universiteto monopoliją Kauno apskrityje ir kels didžiulę grėsmę sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Taip rašoma peticijoje.

Steigėjas lieka tas pats

"Nėra jokios kalbos apie tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas būtų dar vienas Kauno ligoninių steigėjas. Juo yra ministerija ir taip lieka. Dėl pavaldumo keitimo kažkokie gandai buvo paleisti", – "Kauno dienai" pokyčius pakomentavo sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis.

Tai kas gi keičiasi ir kodėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o kartu su juo ir Kauno klinikos, tampa dviejų Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių Kauno ligoninių dalininku? Beje, šis pavaldumas keitėsi palyginti neseniai, anksčiau abiejų ligoninių steigėja buvo Kauno savivaldybė. Ketinimų prijungti buvusią Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę prie Kauno klinikų būta ne kartą, tačiau savivaldybė tam nepritarė.

Dabar sprendimas suvienyti ligonines priimtas, kad jos, anot sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio, galėtų bendradarbiauti, kooperuotis gydant ligonius.

"Būtina vienytis ir tartis, kad Kauno miesto ir apskrities, net visos Kauno zonos, kuri apima Šiaulius, Marijampolę, Alytų, ligoniams būtų geriau. Sudarius organizacinį komitetą, bus lengviau tvarkyti ligonių eiles, srautus, jų perkėlimą iš vienos ligoninės į kitą", – argumentus dėstė ministras V.P.Andriukaitis.

Taupyti ar gydyti geriau?

Apie ligonio teisę rinktis gydymo įstaigą, jų konkurencingumą, kuris yra pažangos variklis, – nė kalbos. Atvirkščiai, netgi bus nustatyta, kokiomis dienomis į kokią ligoninę ligonius veš greitosios pagalbos medikai.

"Taip bus išvengta lėšų švaistymo, kai dvi ligoninės budi ir abiejose atliekama mažai operacijų. Medikų brigados, aparatūra, laboratorijos, operacinės laukia pasirengusios darbui. Išleidžiama daug pinigų neefektyviai. Jų srautų valdymas labai svarbus, turime taupyti kiekvieną centą, padaryti taip, kad lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo užtektų ir dar liktų atlyginimų reformai", – priežastis, kodėl reikia sujungti ligonines, vardijo sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis.

Jis sakė, kad bus sudarytas bendradarbiavimo komitetas kartą per mėnesį aptarti visus ligoninių tarpusavio klausimus.

"Pavyzdžiui, yra ligoninių viešieji pirkimai. Kartu perkant elektrą, šiukšlių išvežimą, skalbiamąsias priemones, laboratorijų reagentus ir panašiai šioms trims didelėms ligoninėms galima laimėti pigesnę kainą", – "Kauno dienai" aiškino V.P.Andriukaitis.

Ar tikrai nuo to bus geriau ligoniams? Ministras mano, kad būtų galima sudaryti funkcinį klasterį širdies infarktui, insultui, vėžiui, politraumoms gydyti, ne tik Kauno klinikose išnaudoti universiteto mokslinį potencialą.

Vis dėlto ir Respublikinės Kauno, ir Kauno klinikinės ligoninių vadovai mano, kad tapti universitetinėmis joms nelemta. Juolab jei, anot ministro, jų statusas nesikeičia. Universtetinės ligoninės turi teikti visų trijų lygių paslaugas, turėti sąlygas podiplominėms studijoms. Ministro argumentų apie naujas galimybes kelti kvalifikaciją, rengti bendras konferencijas medikai nesureikšmina: jie tai daro ir dabar, dalyvauja ne tik Kauno klinikose ir universitete, bet ir užsienio šalyse, netgi Amerikoje rengiamose konferencijose.

Nori naudos ligoniams

Medikus turėtų nuraminti tie ministro V.P.Andriukaičio žodžiai, kad nenumatoma keisti darbo sutarčių, skelbti naujų vadovų konkursų.

Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus patikslina, kad pastaroji prerogatyva pagal Viešųjų įstaigų įstatymą priklauso dalininkų susirinkimui ir pabrėžia, kad dėl savo kėdės nerimo nejaučiąs. Praėjusių metų birželį laimėjęs šios ligoninės vadovo rinkimų konkursą L.Vitkus turi ir mokslinį laipsnį, ir vardą, yra dirbęs Kauno klinikose ir tebedirba universitete, todėl be darbo neliksiąs. Jis nerimauja dėl ko kito.

"Kaip įstaigos vadovas negaunu informacijos apie šio sujungimo naudą pacientams ir ligoninei, išskyrus bendrystės su universitetu suteikiančio solidumo", – pabrėžė L.Vitkus.

Penktadienį lankydamasis Kauno klinikose ministras V.P.Andriukaitis jam pažadėjo atvykti į Respublikinę Kauno ligoninę ir atsakyti į darbuotojų klausimus. Kol šis susitikimas su darbuotojais neįvyks, jokių veiksmų dėl dalininkų nebus imtasi.

Ligoninės kolektyvas nori siekti pažangos ir konkuruoti su Kauno klinikomis, o ne tapti jų trečiuoju broliu, kuriam gali tekti tik mažiausiai apmokamos gydymo procedūros, nepagydomi ligoniai ir slaugos funkcijos.

"Universitetui tapus dviejų Kauno ligoninių dalininku, prie vieno stalo gali susėsti trijų ligoninių vadovai ir du dalininkai. Atsiranda reali galimybė paskirstyti pacientų srautus taip, kad visi laiku gautų kokybiškesnę pagalbą", – į klausimą, kodėl universitetas, turėdamas Kauno klinikas, eina į dar dvi ligonines ir kokia iš to bus konkreti nauda ligoniams, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius klinikinei medicinai, Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.

Viešosios įstaigos dalininko teisės

Dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;

kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

kreiptis į teismą su ieškiniu prašant uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius viešosios įstaigos valdymo organo kompetenciją;

parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises.