Quantcast

Aštuoniasdešimtmetės padėka: ačiū dviem auksiniams berniukams

Neįgali 80 metų kaunietė Jadvyga Valeulina sunkiai tramdė ašaras: "Aš noriu tik padėkoti dviem auksiniams berniukams, kurie man nebuvo abejingi."

Neįgali 80 metų kaunietė Jadvyga Valeulina sunkiai tramdė ašaras: "Aš noriu tik padėkoti dviem auksiniams berniukams, kurie man nebuvo abejingi."

Penktadienį, apie 9 val., kraujotakos ligomis serganti, silpnaregė ir labai sunkiai, tik pasiremdama lazda galinti vaikščioti Šilainių gyventoja J.Valeulina iš Baltijos g. ėjo iki pašto Naujakurių g.

"Staiga aptemo akyse ir nugriuvau. Nuo šaligatvio nusiridenau į gatvę, – pasakojo ji. – Netoliese sustojo gražus automobilis. Iš jo man padėti iššoko du jauni berniukai. Nežinau, kiek jiems metų – gal 25, gal 30? Gražūs, gražiai apsirengę. Drebėjau kaip drebulė. Oras buvo bjaurus, įkritau į balą, nuo manęs varvėjo kaip iš kibiro. Tačiau jiems nebuvo gaila savo automobilio ir savo laiko. Jie surado, nuvalė ir žemėn nukritusius mano akinius."

Geraširdžiai nepažįstamieji Jadvygą nuvežė iki pašto ir laukė, kol ji pasiims svarbų laišką iš "Sodros".

"Prašiau, kad mane užleistų be eilės, nes manęs laukia berniukai, tačiau jaunos moterys bambėjo ir neužleido, – atsiduso J.Valeulina. – Tačiau nepažįstamieji kantriai manęs laukė."

Po to geradariai pirmą kartą sutiktą močiutę nuvežė iki pat namo, kuriame ji gyvena, durų, suspaudė laiptinės spynos kodą ir perspėjo, kad jei blogai pasijus, ji būtinai iškviestų Greitąją medicinos pagalbą.

"Iš susijaudinimo nepaklausiau jų vardų, nepakviečiau arbatos, – namie apsiverkusi močiutė nuoširdžiai dėkojo jauniems vyrams. – Nenoriu, kad mano dukra sužinotų, nekviečiau greitosios, nes žentas plaučių uždegimu sunkiai serga, guli ligoninėje, o ji man griežtai uždraudė vienai vaikščioti. Tačiau berniukams noriu pasakyti ačiū. Jie tikrai auksiniai berniukai."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Solveiga

Solveiga portretas
Nuostabu, kad Lietuvoje uzaugo tokiu nuostabiu vyru, pazystu nukentejusia asmeniskai, tikrai dar ir siandien visiems pasakoja sia istorija ir dziaugiasi, kad visgi Lietuvoje yra nuostabiu zmoniu.

Solveiga

Solveiga portretas
Nuostabu, kad Lietuvoje uzaugo tokiu nuostabiu vyru, pazystu nukentejusia asmeniskai, tikrai dar ir siandien visiems pasakoja sia istorija ir dziaugiasi, kad visgi Lietuvoje yra nuostabiu zmoniu.

mizantropas

mizantropas portretas
straipsnį parašė žurnalistas, ne žurnalistė. Bet tai nesvarbu, svarbu tai, kad jau bandoma ieškoti ir gerų, pozityvių naujienų, ir, svarbiausia, jų randama. Drįstu pasakyti, kad jei nori, tai ir randi. taigi, kur tie žurnalistai, kuriems rūpi ne tik bausmių verti įvykiai, bet ir nusipelniusieji gerumo, atjautos ir padėkos? Jei rašytų ir apie tokius įvykius, tikrai mažiau liktų burbeklių, nepatenkintų ir nusivylusių ar apskritai tinginių. Tie, kuri nenori dirbti, bet nori būti įvertinti, gali pavaikščioti po gatves, po užkampius ir paieškoti tų, kurių likimai yra daug sunkesni, nei tų rypaujančių, ir pamėginti likimo nuskriaustiesiems padėti.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių