- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikiniai europiečiai yra kilę iš trijų didelių senovinių žmonių grupių, nors anksčiau manyta, jog tokių grupių būta tik dviejų, rodo trečiadienį paskelbta studija, grindžiama genų analizės rezultatais.
Šiuolaikiniai europiečiai yra kilę iš trijų didelių senovinių žmonių grupių, nors anksčiau manyta, jog tokių grupių būta tik dviejų, rodo trečiadienį paskelbta studija, grindžiama genų analizės rezultatais.
Iki šiol vyraujanti teorija skelbė, kad europiečiai kilo iš ankstyvųjų žemdirbių, atkeliavusių į Europą iš Artimųjų Rytų prieš maždaug 7,5 tūkst. metų, taip pat vietos medžiotojų ir rinkėjų, su kuriai maišėsi naujieji atvykėliai.
Tačiau žurnale „Nature“ paskelbti DNR analizės rezultatai rodo, kad šiame maišymesi dalyvavo trečioji grupė – žmonės, kilę iš Eurazijos šiaurės.
Šios išvados reiškia, kad šiaurės Eurazijos žmonės, gyvenę didžiuliame regione, apimančiam didelę dalį Rusijos ir šiaurės Azijos, papildė genų telkinį tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje.
Šios grupės įtaka Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojams buvo įrodyta ankstesnėse studijose, atskleidusiose, kad šiaurės Eurazijos gyventojai atkeliavo į dabartinę Aliaską prieš daugiau negu 15 tūkst. metų, perėję „ledo tiltu“, anuomet jungusiu Beringo sąsiaurio salas.
„Randame vienareikšmiškų įrodymų, jog žmonės Europoje turi visas tris protėvių linijas“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Davidas Reichas (Deividas Reikas), vadovavęs šiam tyrimui kartu su Johannesu Krause (Johanesu Krauze) iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje.
100 mokslininkų grupė šias išvadas padarė remdamiesi gausia tyrimų medžiaga.
Jie analizavo DNR, išgauta iš devynių senovinių griaučių, rastų Švedijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje. Aštuoneri iš tų palaikų priklausė medžiotojams ir rinkėjams, gyvenusiems prieš maždaug 8 tūkst. metų, dar prieš įsigalint žemdirbystei, taip pat vienam žemdirbiui, gyvenusiam prieš maždaug 7 tūkst. metų.
„Stebimas staigus genetinės pokytis tarp medžiotojų ir rinkėjų (epochos) bei žemdirbių epochos, atspindintis didelį žmonių judėjimą į Europą iš Artimųjų Rytų“, – sakė D.Reichas.
Tie genomai buvo palyginti su DNR mėginiais, paimtais iš 2,3 tūkst. dabartinių žmonių, gyvenančių visame pasaulyje.
„Senovinė šiaurės Eurazijos protėvių linija visur Europoje yra mažiausias komponentas – niekada neviršijantis 20 proc., bet ją randame beveik kiekvienoje europiečių grupėje iš mūsų ištirtų, taip pat Kaukaze ir Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Harvardo komandos narys Josifas Lazaridis (Iosifas Lazaridis).
Dabartiniai Šiaurės Europos gyventojai turi palyginti daugiau medžiotojų ir rinkėjų grupei būdingų genų, kurie tarp lietuvių sudaro iki 50 procentų. Tuo tarpu pietų europiečių genomuose didesnę reikšmę turi žemdirbių linija, pridūrė J.Lazaridis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...