- Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol dalyje Dzūkijos krašto gyventojai į pintinę vieną po kito krauna grybus, kitiems regionams teks palūkėti. Pasak Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovo Virginijaus Varanavičiaus, po lietingų orų derlius gausesnis, tačiau grybų tikėtasi kur kas daugiau.
Kaip LRT.lt teigia V. Varanavičius, po liūčių Varėnos rajone padaugėjo voveraičių, išaugo vienas kitas raudonviršis ir keli rudeniniai grybai, o iš jo rastų 10–12 baravykų tik du buvo tinkami valgyti.
„Grybai tikriausiai galvoja, kad jau ruduo, o iš tiesų – vidurvasaris. Nieko labai džiugaus nėra – jų atsirado, bet ne toks kiekis, kokio tikėjomės. Tam, matyt, įtaką padarė šaltos naktys“, – kalba Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas.
Savo ruožtu Lazdijų rajono Šadžiūnų kaime gyvenantis žurnalistas, kuris mėgsta ir grybauti, Romas Sadauskas pasakoja, kad Dzūkijos miškai atsigavo, toliau lapoja ir klesti.
„Vilniečiams atrodo, kad lietaus buvo per daug, bet mano krašte vanduo iškart susigėrė į žemę. Čia lietaus nebūna per daug – yra sakoma, kad dzūkui geri metai tada, kai kepurė ant galvos supūva“, – juokiasi R. Sadauskas.
Šiemet derlius vėluoja
R. Sadauskas pasakoja savaitgalį buvęs Kapčiamiesčio miške: „Einant samanos traškėjo po kojomis, atrodė, kad mėnesį nelijo, o juk buvo kitaip.“ Anot jo, šiemet derlius kur kas geresnis nei pernai, nes netrūksta drėgmės, o ir paskutiniuosius trejus metus aptikta kur kas mažiau grybų.
Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas V. Varanavičius patvirtina, kad tik dzūkai mėgaujasi grybais: „Jei oro sąlygos leis, bus pakankamai drėgmės ir šilumos – laukia gausesnis derlius. Dabar naktys šaltos, temperatūra siekia 7–8 laipsnius, o tam, kad augtų, pavyzdžiui, voveraitė, naktimis reikėtų 12 laipsnių šilumos.“
Pašnekovas komentuoja, kad, lyginant su praėjusiais metais, derlius vėluoja 2–3 savaitėmis.
„Aš linkęs manyti, kad tikrasis derlius pasirodė prieš savaitę, o tai, kad vienas kitas kilogramas buvo parduotas anksčiau, nieko nereiškia“, – LRT.lt dėsto V. Varanavičius.
Praėjusį savaitgalį grybavęs R. Sadauskas Dzūkijoje matė labai nedaug grybautojų, o miške aptiko gausius voveraičių plotus, taip pat ir kazlėkų, tačiau jie buvo sukirmiję. Pasitaikė raudonviršių bei vasarinių baravykų.
„Raudonviršiai dygsta gražiai, o vasariniai baravykai jau baigiasi – likę tik seni ar sukirmiję. Voveraitės ir toliau auga, bet ne vien žaliose samanose, o ir jaunuolynuose, baltose samanose, spyglių paklotėje“, – vardija žurnalistas.
Grybauti geriausia antradienį ir trečiadienį
Paklaustas, kokių grybų dar galime tikėtis, V. Varanavičius pažymi, kad „rudeniop atsiras šilbaravykių, raudonviršių, baravykų. Tai – prekiniai grybai.“
Lazdijų rajone gyvenantis R. Sadauskas prognozuoja, kad voveraičių bus galima rasti iki vėlyvo rudens. Jo teigimu, kai užtenka drėgmės, o žemė neįšalusi – joms dygti pats tas. Mat prieš porą metų sausio mėnesį namo parsinešė saują voveraičių – tai lėmė atšilęs oras.
Pašnekovai vienbalsiai aiškina, jog vasaros sezonu populiariausių grybų – voveraičių – kainos nuolatos svyruoja, tačiau išlieka nemažos.
„Šiuo metu grybų kainos šiek tiek krenta, nes jų atsirado Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje. Būtent voveraičių kaina dabar pakankamai aukšta – už kilogramą prašoma 4 eurų“, – pabrėžia Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas. Anot V. Varanavičiaus, jei oro sąlygos nekis, o kaimyninėse šalyse grybų daugės, kainos Lietuvoje turėtų mažėti.
Žurnalistas R. Sadauskas, neseniai lankęsis Kalvarijos, Druskininkų bei Veisėjų turguose, sako, kad kainos kritę: „Kainos keičiasi vos ne kasdien. Kai voveraičių buvo mažai, pardavėjai lupo žvėriškas sumas, dabar jos nukritę.“
R. Sadauskas pataria grybauti darbo dienomis, nes savaitgalį grybų randama kur kas mažiau.
„Pirmadienį turėtume laukti ir leisti grybams užaugti, o antradienį ar trečiadienį vykti į mišką. Grybauti patartina kuo anksčiau, kai jau šviesu arba vakare, kol dar šviesu, nes tos pačios voveraitės, kurios ryte lieka nepastebėtos, vakare jau būna išdygę“, – paaiškina žurnalistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...