- Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apsisuko gamtos metų ratas, suskaičiavome visas kalendorinės vasaros dienas. Šiandien kalendoriuje – jau ruduo. Ar jis jau tikras, pasakyti sunku – pagal kai kuriuos ženklus galima rasti dar vasaros reiškinių, bet daug kas liudija esant neabejotiną rudenį.
Ko gero, patikimiausias ženklas – vėsios naktys, niekais paverčiančios trumpėjančią dieną, saulės dovanotą šilumą. Vėsta žemė, vėsta vandenys, o vėsos ir šilumos kovoje gimę rūkai tirštu sluoksniu nugula klonius, užlieja miestus ir visą augaliją apiberia rasa.
Diena tapo trumpesnė daugiau kaip trimis valandomis, tačiau per trejetą savaičių ėjimas tamson bus be galo spartus. Kodėl tos trys savaitės? Rugsėjo 22-ąją diena susilygins su naktimi. Švęsime lyges, rudens lūžis taps dar akivaizdesniu gamtos pokyčių ženklu.
Dabar daug kas tiesiog prasprūsta pro mūsų akis, mes esame užimti savo reikalais, vaikams jau metas mokyklon, nuo rugsėjo prasideda ir daugelio mūsų veiklos pakilimas. Būtų nedovanotina likti tik su savimi, užsisklęsti žmonių pasaulyje ir nepastebėti gamtos.
Be meteorologinių reiškinių, apie rudens pradžią daug išraiškingiau kalba augalai, gyvūnai ir net grybai. Čia kalbame ne tik apie tuos krepšin dedamus grybus. Mūsų gamtoje jų tūkstančiai rūšių, jie atlieka svarbų skaidytojų vaidmenį.
Taigi dabar yra aktyvusis grybų veiklos metas. Jo šiaip sau nematome – mus užbūrusi manija surasti baravykų, o iš bėdos ir kitų grybelių. „Nieko gero, tik voveraitės“, – skundžiasi su pilnomis pintinėmis iš girios grįždami grybautojai. Tačiau argi to maža?
Kai miške nutyla grybautojų šurmulys, vakaro prietemoje prabyla elniai. Jų pasaulyje – mieli ir sudėtingi pokyčiai – prasideda ruja. Jai startą duoda vėsios naktys. Kai kada tokios išaušta tik rugsėjį, šiemet jų sulaukėme anksčiau.
Šių metų pirmieji baubiantys vestuvių pradžią skelbiantys taurieji elniai Krekenavos miškuose girdėti jau rugpjūčio 23-iąją. Dabar jie garsinasi visur.
Miškuose sukruto kėkštai ir riešutinės. Šių metų riešutų derlius palyginti menkas, tad paukščiams lesalo tenka ieškoti visur. Bendrame rudenėjančio paukščių pasaulio šurmulyje jų rūpesčiai neatrodo svarbiausi.
Daug svarbesnė iki šiol dar regimų, bet kasdien vis retėjančių kregždžių būtis. Stojus vėsioms naktims, kregždutėms per ilgu laukti, kol rytas sušils ir ore ims skraidyti vabzdžiai. Jų dienos dar labiau sutrumpėja, todėl kregždės turi tik vieną išeitį – išskristi.
Paukščių migracija įsibėgėja, skuba iškeliauti vasaros paukščiai. Kol kas nežinome, kada tiksliai pratrūks rudens keliautojų migracijos srovės, bet to ilgai laukti nereikės, nes įžengėme į rudenį. Išlydėti paukščius – jo didžioji misija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą išleisti 7 tūkst. europinių ungurių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 63 šalies vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. pavasarį į Lietuvą atsivežtų unguriu...
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas3
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas6
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...