- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnietė Agnė, auginanti beplaukę – sfinkso veislės – katę, pasakoja savo augintinei į draugiją prieš dvi savaites iš kiemo parnešusi beglobį kačiuką. Šis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo blusų.
Vilnietė Agnė, auginanti beplaukę – sfinkso veislės – katę, pasakoja savo augintinei į draugiją prieš dvi savaites iš kiemo parnešusi beglobį kačiuką. Šis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo blusų.
„Blusas, regis, jau išnaikinau ant kailio užlašinusi specialių lašiukų, bet baiminuosi, kad blusomis jis galėjo pasidalinti ir su mano beplauke kate. Draugė mane ramina, kad blusos gali gyventi tik kailį turinčiuose gyvūnuose. Ar tai tiesa?“ – teiraujasi Agnė.
Veterinarė Rita Žilinskienė sako, kad tai – netiesa. „Žinoma, blusos gali užpulti ir beplaukes kates. Joms tai – dar blogiau, jas labiau alergizuoja. Kailio apsaugota oda nėra tokia jautri, o sfinksai yra jautrios odos gyvūnai“, – pažymi gydytoja.
Agnei ji pataria savo sfinkso veislės katei ant odos taip pat užlašinti lašiukų nuo blusų. Katėms tai esą viena veiksmingiausių ir patogiausių priemonių apsaugoti nuo blusų. „Lašiukai veikia ilgesnį laiką, apsaugo nuo įkandimų“, – sako gydytoja. Ji tikina, kad, užlašinus šio preparato, blusos turėtų išnykti per parą.
Tačiau R. Žilinskienė atkreipia dėmesį į tai, kad mažieji vabzdžiai gyvena aplinkoje, o ant gyvūnų – tik maitinasi. „Po to jos deda kiaušinius, kiaušinėliai krenta į aplinką. 80 proc. blusų gyvena aplinkoje: lėliukės, kiaušinėliai ir lervutės. Visas vystymosi ciklas vyksta aplinkoje“, – pabrėžia R. Žilinskienė.
Norintiems savo namus nuo jų išvalyti, teks įsigyti specialaus purškalo ir juo išpurkšti namus. „Bet apskritai apsisaugoti nuo blusų – neįmanoma, nes blusų kiaušinėliai yra lipnūs, jų nesusiurbia paprasti siurbliai. Jie prilimpa prie daiktų, prie batų. Taigi kiaušinėlių namo galima parsinešti ir ant avalynės“, – teigia veterinarė.
Tam tikroje temperatūroje kiaušinėliai gyvena iki metų. Blusos, pajutusios gyvūno šilumą, infraraudonuosius spindulius, neriasi ir ant gyvūno užšoka pasimaitinti. „Vieną kartą pasimaitina ir joms to užtenka, padeda kiaušinėlius. Kiaušinėliai vėl byra į aplinką ir vėl uždaras ratas“, – sako R. Žilinskienė.
Paklausta, ar šeimininkas reiktų sunerimti, kad ir juos gali užpulti augintinius kankinančios blusos, gydytoja ramina – gyvulinės kilmės blusos, besimaitinančios šunų ir kačių krauju, žmonėms esą nepavojingos. „Mes jiems esame šiek tiek per šalti. Tiesiog neskanūs“, – juokauja gydytoja. Ji vis dėlto priduria, kad žmogų blusos gali alergizuoti, tačiau jam tikrai neįkąs.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...