.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lenkijos ministras: mes Vilniaus neokupavome
2009-06-01
Šarūnas Černiauskas
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pila alyvos į prigesusią konflikto dėl Vilniaus krašto okupacijos ugnį. Prieš keletą dienų Lenkijos televizijos TVN 24 eteryje jis pareiškė, kad lenkai Lietuvos sostinės neokupavo.
Drasko senas žaizdas
Toks R.Sikorskio pareiškimas nuskambėjo jo interviu, kurio pagrindine tema buvo keleto į Europos Parlamentą kandidatuojančių Vokietijos partijų vieši pareiškimai. Vokiečiai tvirtina, esą po Antrojo pasaulinio karo perdalijus Europą, jų tautiečiai iš kai kurių dabartinei Lenkijai priklausančių teritorijų išvyti neteisėtai.
Šnekėdamas apie vokiečius, lenkų ministras staiga prisiminė ir lietuvius. "Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome", – pareiškė R.Sikorskis.
Kiek įsikarščiavęs ministras televizijos eteryje žarstė priekaištus tiek Lietuvos vadovams, tiek Lenkijos prezidentui Lechui Kaczyńskiui – esą jis per 13 vizitų į Lietuvą nepasiekė nė vieno principinio susitarimo. "Taip jau būna, kad ne visos valstybės nori daryti tai, ko iš jų tikimės", – akmenį į Lietuvos daržą metė R.Sikorskis.
Nemaloni staigmena Lietuvai
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius, iš dienraščio sužinojęs apie lenkų ministro pareiškimus, negalėjo tuo patikėti. "Keista. Tokie teiginiai – daugiau nei keisti. Jie nei reikalingi, nei pagrįsti", – sakė P.Auštrevičius.
Seimo narys priminė, kad nesutarimus dėl Vilniaus krašto okupacijos Lietuva ir Lenkija nusprendė palikti praeityje dar prieš 15 metų. "Palikome istoriją istorikams. Esame įsitikinę, kad tai tikrai buvo aneksija. Kone du dešimtmečius trukęs dvišalių santykių nebuvimas (tarp Lietuvos ir Lenkijos tarpukario metais – red. past.) yra to įrodymas. Bet kam dabar, jau praėjus penkiolikai metų po mūsų pasirašytos bendradarbiavimo sutarties, reikia tą faktą revizuoti? Mane tai stebina, – neslėpė politikas ir pridūrė: – Mane labiausiai stebina tas skubėjimas grįžti į praeitį."
Pataria reaguoti santūriai
Tiesa, Užsienio reikalų komiteto narys linkęs pripažinti, kad lenkams opūs klausimai Lietuvoje iš tiesų sprendžiami pernelyg neskubant. "Pavyzdžiui, manau, tikrai reikėtų išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą. Bet daug kas nepadaryta abiejų pusių. Neturėtume tik gaudyti akmenų, skrendančių į mūsų daržą – namų darbus turi atlikti abi šalys", – svarstė pašnekovas.
R.Sikorskio teiginius apie Vilniaus kraštą P.Auštrevičius aiškina artėjančiais rinkimais į Europos Parlamentą. "Tikimės, kad visi aukšti pareigūnai vertina gerą dvišalių santykių padėtį ir nori juos gerinti, o ne bloginti. Rinkimų nuotaikų karštis, ko gero, laimi prieš racionalų protą. Siūlyčiau nepasiduoti tokioms intrigėlėms", – pabrėžė pašnekovas.
Vis dėlto P.Auštrevičius nėra įsitikinęs dėl to, kaip Lietuvai derėtų reaguoti į R.Sikorskio kalbas. Esą oficialaus lenkų ministro atsiprašymo ar pasiaiškinimo galbūt ir nereikėtų reikalauti. "Mums reikėtų išreikšti savo poziciją, pasakyti, kaip mes vertiname padėtį, bet siūlyčiau per daug karštai nereaguoti. Manau, tai yra rinkimų kampanijos purslai, kurie pasiekė ir mus", – reziumavo politikas.